Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvos jaunojo mokslininko Vytauto Šiožinio idėja, kaip tiksliai nustatyti elektros tinklo gedimo vietą pasitelkiant GPS, laimėjo Europos palydovinės navigacijos konkurso Lietuvos etapą.

Pristatydamas savo idėją, Kauno technologijos universiteto lektorius dr. V. Šiožinys pastebėjo, kad automatizuotos elektros tinklų sistemos jau nepajėgios atlaikyti šių dienų iššūkių.

„Elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu. Elektros neįsidėsi į kišenę ar indą ir neparsineši namo. Du miestus jungiančioje elektros linijoje procesai vyksta artimu šviesos greičiui, t. y. kurioje nors jos dalyje įvykus gedimui ar linijai nutrūkus, ji akimirksniu dingsta, – teigė V. Šiožinys. – Aš pateikiau idėją, kuri leidžia nustatyti atstumą iki gedimo vietos pagal tai, kiek laiko užtrunka signalo atėjimas iki pastotės, ir identifikuoti tą vietą naudojant palydovinę navigaciją.“

Jaunojo mokslininko pasiūlyta idėja glaudžiai siejasi su jo apginta moksline disertacija 2010 metais. Disertacijos santrauką galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Pati idėja nėra kažkuo išskirtinė – gedimų paieškai siūlomas reflektometrijos metodas, kuomet į linijos pradžią paduodamas impulsinis signalas ir laukiama sugrįžtančio jo atsako. Idealiu teoriniu atveju, jei linija neturi netolygumų ir fizinių pažeidimų, o jos galas sujungtas su suderinta apkrova, signalas į įėjimą nebegrįžta. Praktiniu atveju kiekvienas linijos netolygumas sukelia nedidelius signalo atspindžius, kurie po tam tikro vėlinimo sugrįžta į linijos pradžią – čia esantis imtuvas juos užfiksuoja ir rodo ekrane. Jeigu linija nutrūkusi, toje vietoje įvyksta pilnas atspindys ir įėjime prijungtas imtuvas rodo maksimalų atsispindėjusio signalo lygį. Išmatavus laiką, kuris praėjo nuo pradinio signalo išsiuntimo iki signalo maksimalaus atspindžio sugrįžimo ir žinant, jog signalas linija sklinda beveik šviesos greičiu, galima nesunkiai paskaičiuoti atstumą nuo linijos pradžios iki gedimo taško.

Tokiu būdu ieškoma nutrūkusių duomenų perdavimo linijų, diagnozuojami šiluminiai vamzdžiai. Nors metodas yra žinomas ir plačiai taikomas, tačiau dideliu universalumu nepasižymi, mat specifinėse linijose atsiranda papildomų trukdžių, kurie iškreipia matavimų duomenis ir reikia specializuotų algoritmų, kurie juos įvertintu. Pavyzdžiui, elektros linijose veikia stiprūs elektromagnetiniai laukai, daug transformatorinių pastočių ir kitų triukšmų šaltinių. Tad V. Šiožinys disertacijoje ir tyrinėjo tokio metodo pritaikymo galimybes elektros linijose, atstumų iki defektų matavimo paklaidas ir trukdžių priežastis bei jų šalinimo būdus.

Tiesa, kol kas tai tėra idėja, aprašyta matematiniuose modeliuose. Tačiau ją įgyvendinus tikrovėje, specialistams nebereikėtų klaidžioti ieškant gedimo ar nutrūkusios linijos vietos – su GPS ji būtų pažymėta žemėlapyje.

V. Šiožinys pirmadienį buvo apdovanotas Ūkio ministerijoje, jam įteiktas konkurso nacionalinis prizas.

Lietuvio darbas pretenduoja į tarptautinius regioninių idėjų apdovanojimus ir pagrindinį konkurso prizą – 20 tūkst. eurų premiją bei pusmečio inkubacinio periodo programą pasirinktame regione savo idėjai realizuoti. Europos apdovanojimai vyks spalio 19 dieną Miunchene (Vokietija).

Europos palydovinės navigacijos konkurso tikslas – surasti naujų idėjų palydovinės navigacijos srityje. Šiuo metu GPS daugiausia žinomas ir dažniausiai naudojamas transporto srityje, tačiau, kaip rodo V. Šiožinio pavyzdys, palydovinė navigacija gali būti naudinga ir kitose srityse.

Konkursui pateiktos idėjos turi būti praktiškai realizuojamos ir galinčios atnešti komercinę naudą. Konkursas prisideda prie bendros Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros programos „Galileo“ vystymo ir jos įgyvendinimo.

Europos palydovinės navigacijos idėjų konkursą Europos kosmoso agentūros iniciatyva 2004 m. pradėjo rengti Vokietijos palydovinės navigacijos taikymų centras „Anwendungszentrum GmbH Oberpfaffenhofen“.

Lietuva šiame konkurse dalyvavo antrą kartą, mūsų šalies atstovai pristatė 17 idėjų. Iš viso konkursui buvo pristatyta per 820 idėjų.