Mokslo ir technologijų pasaulis

Kad vinilinių plokštelių laikas baigėsi, kad jos netinkamos muzikai platinti, buvo kalbama jau prieš trisdešimt metų. Tačiau naujausi rinkos tyrimai rodo, kad „vinilas“ išgyvena atgimimą – šio formato įrašų pardavimas per praėjusius ketverius metus padidėjo trigubai.

Ne skaitmeninių muzikos įrašų industrija pastarąjį dešimtmetį nyksta stulbinamu greičiu, bet štai vinilinių plokštelių, kurios dar 1985–1990 m. vadintos mirusiu formatu, pardavimas pastaraisiais metais tik didėja. Remiantis statistika apie muzikos įrašus renkančios kompanijos „Nielsen SoundScan“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vinilinių plokštelių pardavimas JAV ir Kanadoje šoktelėjo daugiau nei trigubai – nuo vieno milijono 2007-aisiais iki prognozuojamo pusketvirto milijono vienetų šiemet.

„Vinilų“ pardavimo didėjimas pastebimas ir šiapus Atlanto, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje per pirmąjį 2011 m. pusmetį parduota beveik 169 tūkst. plokštelių – 55 % daugiau nei per tą patį laikotarpį 2010-aisiais. Šią tendenciją patvirtina ir vienos seniausių bei didžiausių Lietuvos muzikos įrašų parduotuvių „Muzikos bomba“ vadovas Lauras Lučiūnas. „Esu labai patenkintas, kad lietuviai pagaliau atranda kokybišką muzikos skambesį. Nuo 2008-ųjų mūsų parduotuvėse parduodamų vinilinių plokštelių skaičius padidėjo dvigubai – per metus tikimės parduoti iki 10 tūkst. vienetų“, – džiaugiasi pašnekovas.

Tad kyla klausimas: galbūt ilgainiui „vinilai“ vis dėlto pergyvens kompaktinius diskus? Ši mintis prieš penketą metų būtų sukėlusi juoką, tačiau šiandien žymūs muzikos įrašų sektoriaus atstovai tokią galimybę vertina gana rimtai.

Priežastys, lemiančios vinilo atgimimą

Šių dienų kontekste tokie parduotų vinilinių plokštelių skaičiai atrodo gana neįprastai. Juk tokios plokštelės kainuoja dvigubai daugiau nei kompaktinės, o vis didesnę parduodamų muzikos įrašų dalį sudaro skaitmeniniai įrašai – remiantis „Nielsen SoundScan“ duomenimis, 2010 m. skaitmeniniai įrašai sudarė trečdalį visų JAV parduodamų muzikos albumų. Tad dėl kokių priežasčių didėja vinilinių plokštelių populiarumas?

Viena pagrindinių priežasčių yra subjektyvus daugelio melomanų įsitikinimas, kad „vinilai“ skamba gyviau nei skaitmeniniai įrašai. „Vinilinės plokštelės turėtų išlikti net ir tada, kai CD jau bus pradingę – vien dėl savo skambesio, kuris yra šiltesnis bei artimesnis gyviems instrumentų garsams“, – spėja Lyoras Cohenas, leidybos kompanijų grupės „Warner Music Group“ muzikos įrašų skyriaus vadovas.

Jam antrina „Entertainment Retailers Association“, vienijančios mažmeninius muzikos, filmų ir žaidimų pardavėjus, direktorius Kimas Bayley, teigdamas, kad „pirkėjus vilioja ne tik šiltesnis skambesys, bet ir vinilinės plokštelės viršelis, meninis jos apipavidalinimas bei jausmas, kad perkamą muziką galima laikyti rankose ar padėti į savo fonoteką“.

Iš tiesų, daugelis pirkėjų mini šią priežastį – perkant skaitmeninėse įrašų parduotuvėse, pavyzdžiui, „Apple iTunes“ ar „Amazon“, nėra muzikos albumo apčiuopiamumo jausmo. Muzikiniai failai tiesiog parsiunčiami į kietąjį diską, kur jau sudėta tūkstančiai kitų dainų. Muzikos leidėjai dažnai pasitelkia šį faktą kaip agumentą, siekdami padidinti įprastų įrašų pardavimą. Kaip teigia rinkodaros kompanijos WEA, dirbančios kartu su „Warner Music Group“, vadovas Mike’as Jbara: „Geriausiai parduodami tie įrašai, su kuriais pirkėjai gauna specialius kodus, leidžiančius nemokamai parsisiųsti skaitmenines įsigytų kūrinių versijas.“?

Gali skambėti keistai, tačiau prie „vinilo“ atgimimo iš dalies prisideda ir piratavimas. JAV muzikos įrašų kompanijų asociacijos duomenimis, apie 95 % visų į kompiuterius parsiųstų dainų – „nupiratautos“. Tačiau ne visais atvejais tai reiškia prarastas pajamas.

“Šiandien išleidžiamos muzikos kiekis pribloškiantis, tad šiame sraute atrasti patinkantį albumą nėra taip lengva. Nemažai melomanų yra priversti piratauti. Iš pradžių jie nelegaliai parsisiunčia muzikos, o patikusius albumus įsigyja – dažniausiai vinilinių plokštelių pavidalu. Taip jie tarsi atsidėkoja kūrėjams“, – aiškina Vytautas Tumas, vienas leidybos bendrovės „Sutemos.net“ įkūrėjų ir renginių organizatorius.

Atlikėjai iš naujo atranda vinilą

Tarp vinilinių plokštelių didelį pasisekimą turi specialūs klasika tapusių atlikėjų albumų leidimai ar net jų rinkiniai. „Muzikos bombos“ direktorius L. Lučiūnas pastebi, kad jau beveik 15 metų iš populiariausių parduodamų plokštelių sąrašo nesitraukia tokie atlikėjai, kaip Mike’as Oldfieldas, Jeanas Michelis Jarre’as ar „Pink Floyd“. „Be to, prekybą „vinilais“ ypač pagyvino galimybė mūsų parduotuvėse įsigyti naudotų plokštelių ar net jomis mainytis su kitais melomanais“, – pabrėžia L. Lučiūnas.

Vinilinės plokštelės populiarios ir tarp šiuolaikinės elektroninės muzikos gerbėjų. „Ilgą laiką vieninteliai ištikimi vinilo gerbėjai buvo elektroninės muzikos kūrėjai ir didžėjai. Tai jų dėka šis muzikos įrašų formatas visiškai neprapuolė progreso sūkuryje“, – tvirtina V. Tumas.

Tačiau ir nauji atlikėjai nevengia leisti savo albumų šiuo formatu. Štai žymi alternatyvaus roko grupė „Radiohead“ naujausią albumą „King of Limbs“ išleido ir vinilinės plokštelės pavidalu. Pavasarį šis albumas Didžiojoje Britanijoje tapo lyderiu – parduota daugiau nei 20 tūkst. kopijų.

Arba kitas pavyzdys: 2010 m. JAV daugiausiai uždirbusių vinilinių albumų tope pirmą vietą užėmė „The Beatles“ klasika tapęs darbas „Abbey Road“, tačiau kitas penkias vietas pasidalijo populiarios šiuolaikinės grupės „Arcade Fire“, „Black Keys“ bei „Vampire Weekend“. 2010 m. „Nielsen SoundScan“ muzikos įrašų pardavimo ataskaitose matyti tendencija, kad „vinilai“ populiariausi tarp leidybos kompanijų, leidžiančių alternatyvaus ir indie roko atlikėjų albumus.

Kai kurie Lietuvos atlikėjai taip pat ryžosi išleisti savo albumus vinilinėmis plokštelėmis. Pavyzdžiui, praėjusių metų rudenį dainininkė Jurga Šeduikytė šiuo formatu išleido savo albumą „Prie žalio vandens“, o šią žiemą turėtų nudžiugti visi dainininkės Alinos Orlovos gerbėjai, galėsiantys įsigyti „vinilą“ su jos albumu. Lietuvių atlikėjų vinilines plokšteles leidžia sunkiojo metalo leidybos kompanija „Ledo takas“, darkwave elektronikos leidėjai „Autarkeia“. Be jų, iki šių metų pavasario „vinilus“ leido ir elektroninės šokių muzikos senbuviai „RyRalio“.

Muzikos platinimo evoliucija nesustoja

Priminsime, kad savo aukso amžių vinilinės plokštelės išgyveno nuo ketvirtojo iki aštuntojo XX amžiaus dešimtmečio. 1978 m. pasirodęs garsą iš magnetinių kasečių atkuriantis ausinukas „Sony Walkman“ per keletą metų beveik visiškai išstūmė „vinilus“ iš rinkos – juk mėgstamą muziką buvo galima visada turėti su savimi.

Populiarumo viršūnę garsajuostės pasiekė apie 1985-uosius – panašiu metu atsirado ir pirmieji CD. Ši terpė muzikai saugoti labiausiai paplito apie 2000-uosius, o tais pačiais metais ypač išpopuliarėjo vėliau liūdnai pagarsėjusi „Napster“ – interneto paslauga, leidusi vartotojams mainytis MP3 failais ir nebepirkti įprastų įrašų. Nors vėliau „Napster“ ir jos įkūrėjas turėjo teisinių problemų, piratavimo džinas iš butelio jau buvo išleistas – nuo tada kompaktinių plokštelių pardavimas stabiliai krinta.

Na, o 2003 m. pradėjusi veikti skaitmeninių muzikos įrašų parduotuvė „iTunes“ sugebėjo priversti dalį pirkėjų vėl pirkti muziką, tik jau MP3 failų pavidalu. Galbūt be reikalo sakoma, kad šis failų formatas sugriovė muzikos įrašų industriją. Juk iš dalies dėl skaitmenizuotos muzikos efemeriškumo vinilinės plokštelės gali ir vėl sugrįžti į daugelio muzikos mėgėjų fonotekas.