Mokslo ir technologijų pasaulis

Čilėje, Atakamos dykumoje, baigiamas įgyvendinti vienas svarbiausių XXI amžiaus projektų – pastatyta pati didžiausia mūsų planetoje observatorija, turinti milžinišką radioteleskopą.

Šioje ypač modernioje observatorijoje įrengtas didysis Atakamos radioteleskopas ALMA (Atacama Large Millimetre/Submillimetre Array) – pats didžiausias ir sudėtingiausias iš visų, kokiais kada nors yra naudojęsi astronomai. Jis skirtas tyrinėti procesus, vykusius per pirmus šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, kai dar tik formavosi pirmoji žvaigždžių karta. Naudodamiesi šiuo radioteleskopu, astronomai tikisi gauti naujų duomenų, paaiškinančių visatos evoliucionavimo mechanizmus.

Vienas astronomų, kuriam suteikta teisė dirbti su naujuoju teleskopu, dr. Diego Garcia sako, kad dabar prasidės „nauja astronomijos aukso era“, nes milžiniškas radioteleskopas, sumontuotas observatorijos komplekse, atveria nepaprastas galimybes. „Galėsime pamatyti pačius pirmuosius visatos formavimosi etapus, kai susidarė pirmosios galaktikos“, – džiaugėsi mokslininkas.

Astronomai jau išbandė naująjį teleskopą. Pasitelkę ALMA jie nufotografavo kelias vadinamąsias galaktikos antenas – NGC4038 ir NGC4039. Jos palyginti nelabai seniai susidūrė ir paskui save paliko „žvaigždžių pėdsaką, panašų į kosminio graužiko anteną“. Be to, naudodamiesi ALMA astronomai jau aptiko tose galaktikose ir jų susidūrimo zonoje tankių molekulių debesų, t. y. medžiagos, iš kurios susidaro žvaigždės ir kurios neįmanoma įžiūrėti per įprastus teleskopus.

Šį birželį naujosios observatorijos vadovai pranešė, kad jau pirminės vadinamojo ankstyvojo mokslo fazės laikotarpiu, t. y. pirmą mėnesį, kai teleskopas buvo naudojamas dar prieš tai, kol oficialiai pradėjo veikti, mokslininkai sugebėjo pasiūlyti beveik tūkstantį darbo projektų ir 100 jų observatorijos vadovybė pritarė.

Grupė specialistų, vadovaujamų Davido Wilnerio iš Harvardo astrofizikos centro, ketina per radioteleskopą stebėti protoplanetinį diską, kuris sukasi aplink žvaigždę-kūdikėlį AU Microscopii. Ši žvaigždė pradėjo gyvuoti vos prieš 12 mln. metų, kitaip sakant, ji 100 kartų jaunesnė už Saulę. „Mes planuojame pasinaudoti ALMA ir stebėdami vadinamąjį tėvų namą, kuris sukasi aplink šią žvaigždę. Kol kas visame pasaulyje tik šis teleskopas leidžia pamatyti nedidelius gumulėlius, esančius asteroidų košėje. Jie gali tapti būsimų planetų gemalais“, – aiškino D. Wilneris.

Kiti mokslininkai, kuriems suteikta teisė dirbti moderniausioje pasaulio observatorijoje, žada studijuoti itin masyvią juodąją skylę, esančią Šaulio galaktikos centre, taip pat atskleisti šios tolimos galaktikos paslaptis. Astronomai norėtų sužinoti, kodėl Šaulio galaktikoje naujų žvaigždžių atsiranda dažniau, nei gali paaiškinti jų susidarymo teorija.

Naujoji observatorija Atakamos dykumoje – tai bendras Europos, JAV, Kanados, Čilės ir Japonijos projektas, stebinantis tiek savo dydžiu, tiek biudžetu. Objekto statybai ir įrangai jau išleista daugiau kaip milijardas dolerių.

Observatorija ALMA – tai interferometras, kurio tinklui šiuo metu priklauso 20 milžiniškų antenų, įrengtų Atakamos dykumos plokščiakalniuose, prie Čilės ir Bolivijos sienos, 5000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Čia oras toks išelektrintas, kad beveik „neiškraipomas kosminis paveikslėlis“. Visi surenkami duomenys patenka į vieną galingiausių žemėje kompiuterių, kuris per sekundę gali atlikti 17 kvadrilijonų operacijų.

Radioteleskopo 12 metrų ilgio antenos išsidėsčiusios 17 kilometrų ploto teritorijoje. Kiekviena jų sveria 115 tonų, kainuoja po 13 mln. dolerių. Antenoms nugabenti į Andų kalnus reikėjo pasitelkti galingus 28 ratų vilkikus, galinčius vežti 130 tonų krovinį ir turinčius autonominę krovos sistemą. Interferometro statybą planuojama baigti 2013 metais. Tuomet bus galima eksploatuoti dar 46 antenas, o visas kompleksas apims 150 kvadratinių kilometrų plotą.