Afrikos žemynas skyla į dvi dalis
|
Afrikos žemynas skyla į dvi dalis
©bagnet.org Per pastaruosius keletą metų Afrikoje stebimas seisminio ir vulkaninio aktyvumo padidėjimas. Gali būti, jog tai – Juodojo žemyno dalijimosi į dvi dalis pradžia. Nauji plyšiai dirvožemyje, seniai neveikiančių ugnikalnių atgijimas, jūros vandenų veržimasis į sausumos plotus – visi šie geologiniai vyksmai gali būti ženklai, pranašaujantys, jog mūsų planetoje anksčiau ar vėliau gali atsirasti naujas žemynas ir naujas vandenynas. Savaime suprantama, tiksli Afrikos skilimo perpus data nėra aiški, tačiau mokslininkai neatmeta galimybės, jog taip nutikti gali jau po kelių šimtmečių. O skilimo proceso ženklų pirmąsyk pastebėta prieš šešetą metų. 2005 m. Etiopijoje įvyko galingas ugnikalnio Dabahu (Dabbahu) išsiveržimas, kurį lydėjo serija žemės drebėjimų. Tos pačios valstybės teritorijoje plytinti Afaro dykuma po šių seisminių seansų pasidabino pirmuoju stambiu plyšiu. Žemės paviršiuje atsivėrusio plyšio plotis siekė 8 metrus, o ilgis – daugiau kaip 60 km. Tokio plyšio atsiradimas gal nebūtų kėlęs nerimo, jei ne viena aplinkybė: plyšys susiformavo tiksliai virš dviejų tektoninių plokščių sandūros. Mokslininkų skaičiavimu, į ribinį ruožą tarp plokščių išsiveržė daugiau kaip du kubiniai kilometrai magmos. Todėl plyšys „pasilypėjo“ aukštyn ir atsivėrė žemės paviršiuje. Mokslininku teigimu, plyšys giliai po žeme pradėjo formuotis daugiau kaip prieš du milijonus metų, susiformavus Rytų-Afrikos plokščių sandūrų zonai, kuri vadinama Didžiuoju Lūžių slėniu. Didysis Lūžių slėnis – ilgiausias planetoje (įvairiais vertinimais, nuo 6400 iki 8700 km ilgio) riftinis slėnis, besidriekiantis nuo Sirijos Artimuosiuose Rytuose iki Mozambiko Rytų Afrikoje. Slėnio plotis svyruoja nuo 30 iki 100 km, gylis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių metrų (žemiausia vieta – apie -410-417 m (Negyvosios jūros dugnas), aukščiausias taškas ~1830 m. (Kenijoje). Žemės drebėjimai plyšį kilstelėjo aukštyn, ir 2005 m. pasirodė pirmosios hipotezės apie galimą Afrikos kontinento skilimą, kurias rimtai vertino nedaugelis.
Praėjus penkeriems metams, hipotezę apie Afrikos dalijimąsi detaliomis mokslinių tyrimų ataskaitomis patvirtino britų specialistai iš Lidso universiteto, vadovaujami Timo Vlefto (Tim Wleft). Jų vertinimu, Afrikos skilimas įvyks po 10 mln. metų. Tačiau yra manančių ir tvirtinančių, jog pasidalijimas gali įvykti kur kas anksčiau – vos po 3-4 šimtmečių. Kaip ten bebūtų, panašu, jog Afrikos plokštės skilimo procesas prasidėjęs. Maža to, jis – nesustabdomas. Esmine pokyčių priežastimi įvardijamas padidėjęs seisminis ir vulkaninis aktyvumas regione. Kompiuterinių modeliavimų rezultatai rodo, jog atskilti ruošiasi gana nedidelė Afrikos dalis – atskiru kontinentu ateityje gali tapti teritorija, kurion patenka Etiopija, Uganda, Tanzanija, Kenija, Eritrėja, Džibutis, Mozambikas ir Somalis. Laikui bėgant naujasis kontinentas judės Indijos pusiasalio link, o dalis Indijos vandenyno gali virsti penktuoju okeanu Žemės planetoje. Beje, apie šį Afrikos žemyno skilimo aspektą išsamiai rašėme prieš porą metų, publikacijoje „Geologija. Vandenyno gimimas.“ Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com | |||||||
| |||||||
