Mokslo ir technologijų pasaulis

Šimtų metrų gylyje po vienu iš didžiausių Islandijos ledynų pastebėta gresiančio galingo ugnikalnio išsiveržimo požymių. Manoma, kad tai galėtų būti vienas galingiausių išsiveržimų šalies istorijoje per pastarąjį šimtmetį, skelbia BBC. O nerimsta šįkart vienas didžiausių ir pragaištingiausių Islandijos ugnikalnių – 10 km skersmens kraterį turinti ir visai greta neseniai siautėjusio Ejafjadlojokudlio (Eyjafjallajökull) stūksanti Katla.

Dešimties kilometrų skersmens kraterį turintis Katlos ugnikalnis galėtų sukelti katastrofišką potvynį – ištirpus jo kalderą dengiančiam įšalui, milžiniškas kiekis vandens rytine Islandijos pakrante plūsteltų į Atlanto vandenyną.

„Fiksuojame didelį Katlos seisminį aktyvumą, – neslepia „National Geographic“ ekspertas Islandijoje Fordas Cochranas. – Vien per pastarąjį mėnesį buvo užregistruota daugiau kaip penki šimtai nedidelių požeminių smūgių Katlos kalderoje ir aplinkui ją, o tai byloja apie magmos judėjimą. Tai perša mintį, kad išsiveržimas gali būti neišvengiamas“.

Mokslininkai Islandijoje atidžiai stebi šią teritoriją nuo liepos 9 dienos, kai buvo užfiksuotas, kaip manoma, nedidelis išsiveržimas. Net ir jis sukėlė didelį potvynį, kuris nuplovė tiltą ir dalį pagrindinės šalies magistralės – keletą dienų nebuvo jokių galimybių žeme pasiekti kai kurias salos dalis.

Katla priklauso Lakio kraterių vulkaninei sistemai. 1783 metais išsiveržimai viename po kito Lakio krateriuose truko 8 mėnesius. Per juos išsiskyrė tiek pelenų, vandenilio fluorido ir sieros dioksido, kad išmirė kas penktas Islandijos gyventojas ir nugaišo pusė šalies galvijų.

Paskutinį kartą galingas Katlos išsiveržimas įvyko 1918 metais, nors ugnikalnio suaktyvėjimų būta ir 1955 bei 1999 m. (tuomet išsiveržimai nepralauždavo ugnikalnį dengiančio ledyno). Mokslininkai jau senokai baiminasi, kad prieš pusantrų metų viso pasaulio oro skrydžius keletą savaičių trikdęs Ejafjadlojokudlio išsiveržimas gali paskatinti kitų netoliese esančių ugnikalnių, taip pat ir Katlos, suaktyvėjimą.