Mokslo ir technologijų pasaulis

Žinoti aplinkos temperatūrą ir kitus meteorologinius duomenis yra svarbu. Mokslininkai pastebėjo, kad trečdalis planetos gyventojų reaguoja į staigius oro pokyčius, beje, moterys du kartus jautriau nei vyrai. Kokie meteorologiniai veiksniai turi didžiausią įtaką žmogaus savijautai? Jų yra daug, tačiau bene svarbiausias – oro temperatūra.

Temperatūros pokyčiai atmosferoje neišvengiamai sukelia organizmo šilumos mainų su jį supančia aplinka pokyčius.

Temperatūros dirgiklius žmogus suvokia kaip šilumos ar šalčio pojūtį. Įtakos šilumos pojūčiui turi ne tik saulės energija ir oro temperatūra, bet vėjo greitis bei kryptis. Oro temperatūros poveikis žmogaus organizmui labai priklauso dar ir nuo oro drėgnio. Esant didesniam drėgniui, nuo kūno paviršiaus drėgmė garuoja sunkiau, kūnas tarsi „nekvėpuoja“, tada karštis ne taip gerai pakeliamas, o šaltis juntamas stipriau.

Taigi, žinodamas aplinkos temperatūrą ir drėgmės kiekį, žmogus ir be sinoptikų prognozių gali lengviau suvokti oro kaprizų įtaką savo savijautai.

Ilgas termometro kelias

Temperatūrą matuojančio prietaiso kūrimo kelias buvo ilgas ir sudėtingas. Tačiau tikrasis temperatūros matavimo prietaisų atradimų bumas vyko XVIII amžiuje, o štai praėjusiame amžiuje prasidėjo nauja era temperatūros matuoklių srityje. Šiandien čia vyrauja didžiulė įvairovė: vienokie termometrai naudojami laboratorijose, kitokie – pramonėje, dar kitokie – buityje ar medicinoje. Šių dienų buityje naudojamus termometrus grubiai galima suskirstyti į tradicinius spiritinius, mechaninius ir skaitmeninius.

Temperatūros prietaisais prekiaujančios bendrovės direktorius Kazys Aleksandravičius sako, jog šiandien gyventojai turi galimybę rinktis termometrus pagal savo poreikius ir kainą. Jų įvairovė – išties gausi: nuo tradicinių prietaisų vidaus ar išorės temperatūrai matuoti iki sudėtingų elektroninių meteorologinių stotelių, rodančių ne tik temperatūrą, bet ir drėgnumą, atmosferos slėgį, vėjo stiprumą ir kryptį, mėnulio fazes...

Pasak pašnekovo, tiksliam termometro funkcionavimui didelę įtaką turi ir vieta, kurioje jis yra tvirtinamas. Tradicinius kambario termometrus reikėtų tvirtinti maždaug akių lygyje nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje.

Lauko termometrai turėtų būti tvirtinami nuo perkaitimo ir drėgmės apsaugotoje vietoje, t. y. pavėsyje. Mat nuo didelio karščio gali išsikraipyti plastikinės termometro dalys, „nutrūkti“ termometro stulpelyje esantis spiritinis skystis (gyvsidabriu užpildyti termometrai buitiniam naudojimui jau nebetiekiami į rinką), o krituliai gali pakenkti metalinėms termometro dalims.

Tradicinių termometrų paprastai netaiso jokioje dirbtuvėje. Todėl reikia stengtis juos tinkamai naudoti. Pasak K. Aleksandravičiaus, jeigu atsitinka taip, kad dėl pernelyg didelio karščio sugenda termometro stulpelis, t. y. sutrūkinėja skystasis indikatorius, galima patiems pabandyti jį sutvarkyti, pamažu aušinant ar kaitinant.

Daugiafunkciai elektroniniai termometrai ar meteorologinės stotelės turi specialius daviklius, perduodančius informaciją į prietaiso ekraną. Geriausia tokį prietaisą tvirtinti 1,5–2 m atstumu nuo lango, kad nesunkiai būtų galima laidinį daviklį nutiesti į lauką. Taip pat yra meteorologinių stotelių, kurios priima duomenis radijo bangomis. Jų davikliai montuojami lauke, geriausia – nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Tokios daugiafunkcės meteorologinės stotelės yra gerokai brangesnės nei paprasti termometrai. Tačiau vienu metu jų ekranuose galima matyti įvairią informaciją: vidaus ir išorės temperatūrą, oro drėgnį, atmosferos slėgį, laiką, mėnulio fazes ir kt. Tokiems prietaisams naudojami maitinimo elementai – baterijos. Todėl prietaiso ekrane išvydus išsiliejusį vaizdą pirmiausia reikėtų pabandyti pakeisti maitinimo elementą. Jeigu tai nepadeda, tuomet derėtų kreiptis į prietaiso pardavėją. Tokiems prietaisams paprastai suteikiama vienų metų garantija.

Rinkdamiesi buičiai termometrą, žmonės paprastai atsižvelgia į tokius kriterijus: matavimo tikslumą (temperatūros nuokrypis intervale nuo –50 iki +100 laipsnių – ne didesnis nei 0,5 laipsnio), kompaktiškumą, ekonomiškumą, autonominio maitinimo funkciją, mažą šilumos inertiškumą ir nekenksmingumą sveikatai.

Kad termometras pradėtų rodyti tinkamą temperatūrą, dažniausiai pakanka 5 minučių, kol korpusas „pagauna“ aplinkos temperatūrą, o elektroniniai prietaisai dėl jautrių temperatūros jutiklių duomenis apdoroja dar greičiau.