Mokslo ir technologijų pasaulis

Futuristai, analitikai, politikai, ekonomistai piešia skirtingus pasaulio raidos scenarijus. Vieni gąsdina apokaliptine dabartinės visuomenės egzistencijos baigtimi, kiti, priešingai, neabejoja tobulos visuomenės susiformavimu.

Vasario mėnesį žurnalas „Time“ pasirodė neįprastu viršeliu, ant kurio pranešimas – 2045-ieji – tai metai, kai žmogus taps nemirtingas. Šis užrašas pasirodė su mažyte žvaigždute, po kuria parašyta: „Jei tikite, kad mašinos ir žmonės gali tapti vienu kūnu, tuomet sveiki atvykę į singuliariąją visuomenę“.

Beje, singuliarioji visuomenė – tai terminas, kurį dabar naudoja anglakalbiai mokslininkai, tačiau lietuvių kalboje atitikmens dar neturime, mat kalba, kaip įprasta, mokslą visuomet vejasi iš paskos.

Mokslą šiuo atveju vejasi ir elementarus žmonių suvokimas, nes tai, apie ką kalba singuliariosios visuomenės gimimą pranašaujantys mokslininkai, iki galo suprasti nėra paprasta.

„Time“ viršelyje užrašytuose žodžiuose slypi paprasta, bet tuo pačiu unikali mintis – radikali vadinamojo transhumanizmo idėja, kad į žmogaus kūną integravus technologijas arba priešingai, žmogų integravus į mašinas, gyvybė taps visiškai nepavaldi laikui ir iš esmės amžina, o skirties tarp gyvybės ir technologijos iš esmės nebeliks.

Singuliarioji visuomenė: mąstantys ir jaučiantys robotai

Kaip tai įmanoma? Interneto portale http://2045.com/tech2/beveik dvi dešimtys Rusijos mokslininkų išsamiai aiškina, kokių esama nemirtingumo būdų. Vienas svarbiausiųjų – galimybė žmogaus protą ir sąmonę panaudoti technologijų valdymui, o tiksliau, smegenų skleidžiamus impulsus paversti energija. Bet ne paprasta, mechanine energija, o mąstančia ir siūlančia sprendimus.

Ir nors tai gali skambėti kaip utopija, šie mokslininkai, įvairių sričių profesoriai taip toli gražu nemano: savo idėjas jie net bando perteikti plačiajai visuomenei, paruošti ją naujam etapui, kuriame fizinio kūno mirtis nebereikš mirties plačiąja prasme.

Beje, šios transhumanistų idėjos – ko gero, pačios drąsiausios ir keliančios daugiausiai diskusijų ir nemažai pasipriešinimo, mat jos reiškia ir tai, kad iš esmės mąstyti išmoks pačios mašinos.

„Pasaulis priėjo ribą, kai funkcijos, kurias žmogus laikė neatskiriama žmonijos dalimi (mąstymas, sprendimai, emocijos) bus atsietos nuo žmogaus. Visa tai galės atlikti dirbtinės sistemos“, – rašo psichologijos mokslų daktaras Timūras Šukinas.

„Prisimenate 2009-ųjų filmą „Svetimas kūnas“ su Bruce’u Willisu? ten žmonės egzistuoja veikdami per robotus. Filmo scenaristai parašė gana banalų scenarijų, nes jiems pritrūko vaizduotės. Tačiau pagrindinė mintis visiškai teisinga – mes ją plėtojame ir ji yra ne tik reali, bet ir netrukus bus įgyvendinta“, – tikina „Rusija 2045“ projekto koordinatorius, kompanijos „New Media Stars“ prezidentas Dmitrijus Itskovas.

Jau nekalbant apie tai, kad po kelių dešimčių metų, galima neabejoti, beveik nemirtingumo lygį pasieks ir žmogaus kūnas. Garsiausi pasaulio mokslininkai aiškina, jog 2045-aisiais bus išrasti vaistai nuo senėjimo, nuo visų vėžio formų, taip pat bus galima nesunkiai „ištaisyti“ DNR pažeidimus.

„Transhumanizmas taps vyraujančia XXI amžiaus ideologija“, – neabejoja vienas garsiausių pasaulio futuristų, tiksliai išpranašavusių ne vieną iš pradžių nerealistiškai skambančią naujovę, Ray’us Kuzweilas.

Tiesa, apibrėžti transhumanizmą itin sunku – skirtingi autoriai pateikia skirtingus šios filosofijos supratimus. Vis dėlto, galima teigti, kad tai yra judėjimas, kuris nenori pripažinti natūralių žmogaus trūkumų, todėl tiki galimybe, kad technologinė pažanga šiuos trūkumus ištaisys, o žmogui suteiks naujų anksčiau neturėtų savybių. Ir kad visa tai kažkada prisidės prie geresnio žmogaus gyvenimo.

Tačiau kokiomis idėjomis, vertybėmis, įsitikinimais gyvens ši visai naujos kartos, nuo technologijų tiek fiziškai, tiek ir emociškai nebeatskiriama, „tobula“ visuomenė?

Išnyks politinės partijos?

Skirtingi autoriai futuristai sutaria, kad netrukus politikoje nebebus aiškios kairės ir dešinės ideologijos, o galiausiai pasikeis ir pačios politikos esmė. „Pirmas požymis, kad politinio gyvenimo laukia radikalūs pokyčiai, buvo tai, jog dauguma Šiaurės Afrikoje kilusių revoliucijų prasidėjo nuo žinučių socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“. Tai tam tikra kolektyvinės sąmonės forma, kuriai neegzistuoja jokios sienos, barjerai, ar taisyklės. Ši sąmonė yra nepaprastai galinga jėga, sugebanti sugriauti nusistovėjusią tvarką, jei ji nėra tobula, o technologijos yra tik įrankis“, – samprotauja „Google“ Artimųjų Rytų reklamos skyriaus vadovas Waelis Ghonimas.

Juk pavyzdžiui, sukilimo Egipte pradžioje vyriausybei nurodžius išjungti interneto ryšį, „Google“ inžinieriai rado būdą, kaip suteikti Egipto žmonėms galimybę skelbti žinutes socialiniame tinkle „Twitter“. Žmonės galėdavo paskambinti nurodytu telefonu ir palikti balso pašto pranešimą.

„Masėms nebereikės rinkti deleguotų atstovų, kurie už juos priims sprendimus. Jie patys galės dalyvauti sprendimų priėmimo procese. O nuo galimybės priimti klaidingus sprendimus žmones apsaugos vėlgi technologijos. Pavyzdžiui, daugybės žmonių idėjas ir nuomones, pareikštas naudojantis internetu, programos apdoros, išanalizuos ir priiims teisingus, visiems geriausius sprendimus“, – prognozuoja futurologas R. Kuzweilas.

Žinoma, tobulėsiančioje visuomenėje bus ir tam tikrų „autsaiderių“ – individų ir judėjimų, kurie kels chaosą arba tiesiog nesugebės prisitaikyti prie naujos visuomenės tvarkos. Taip kaip dabar maištauja vadinamasis „piratų partijos“ jaunimas ar naujas „freegan“ judėjimas (žmonės, mintantys kitų išmesto maisto likučiais), taip ir singuliariojoje visuomenėje nestigs jos atskalūnų. „Bet įvairovė niekada nebuvo visuomenės trūkumas. Greičiau jau privalumas. Taip visuomenė dar sparčiau tobulėja“, – neabejoja R. Kuzweilas.

Tiesa, visos šios futuristų idėjos nebus įgyvendintos per vieną dieną. Artimiausią dešimtmetį vyks gana greita, tačiau skausminga transformacija, ir tokie procesai kaip senstanti visuomenė ar mažėjantys naftos ištekliai bus vieni didžiausių iššūkių. Ir tą dešimtmetį teks išgyventi kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis, nei Vakarų visuomenė yra įpratusi.

Finansų rinkų laukia neramus dešimtmetis

„Goldman Sachs“ veteranas, bestselerio „How to Make Money Trading“ autorius bei vienos populiariausių BBC televizijos programų „Million Dollar Traders“ autorius ir rėmėjas Lexas van Damas, paklaustas, kokie pokyčiai laukia pasaulio finansų rinkos, „Veidui“ teigė manąs, jog vienas svarbiausių akcijų rinkų variklių bent jau artimiausiu metu bus demografija. Mat kai dirbančioji visuomenės dalis pasiekia piką, taip pat nutinka ir akcijų rinkose. Tačiau didėjant vyresnio amžiaus žmonių daliai ir mažėjant atžalų skaičiui, auga skola, o pasaulio finansų rinkoms darosi sunkiau išlaikyti augimą. „Vietoje to, kad investuotume į senatvę, esame priversti išsimokėti skolas. 2020-aisiais tai gerokai slėgs ne tik Vakarų, bet ir Kinijos ekonomiką“, – aiškina L.van Damas. Tokių procesų pasekmė, pasak pašnekovo, artimiausią dešimtmetį bus didėjantis prekybos protekcionizmas ir galimi kariniai konfliktai.

Londone dirbanti socialinės žiniasklaidos finansų organizacijoms projektų vadovė Neringa Kundrotaitė pateikia gana apibendrintą tokių svarbiausių ateinančio dešimtmečio procesų priežasčių rinkinį. Pirmiausia – tai nesubalansuotas populiacijos augimas ir neišvengiamas senėjimas. „Iki 2020-ųjų turėsime apgyvendinti papildomus 750 mln. žmonių, ir daugumą jų ten, kur populiacija jau šiandien yra per didelė“, – teigia pašnekovė. Be to, vis daugiau žmonių persikels gyventi į miestus, kuriuose ilgainiui bus išeikvoti visi ištekliai, vis daugiau gyventojų nebus užtikrinami elementariausi jų poreikiai.

Prie to prisidės ir jau minėtas pasaulio natūralių išteklių mažėjimas. „Žinoma, kartu tai gali tapti ir galimybe, jei situaciją vertintume iš investavimo perspektyvos“, – teigia N. Kundrotaitė, kurios nuomone, situacija ateinančius 10 metų bus palanki investuoti į kompanijas, transportuojančias, filtruojančias vandenį. Trumpalaikiai investuotojai šiuo metu turėtų pelnytis iš valiutų rinkos, ilgalaikiai – turėtų žiūrėti į žaliavų rinkas ir į su jomis susijusias kompanijas.

Dar vienas ateities iššūkis, bent jau Vakarų šalims – ekonominės galios augimas Azijos šalyse. „2020-aisiais finansų rinkos vis labiau bus įtakojamos Azijos šalių ekonominių rodikliu, todėl apie finansinius centrus Londone ir Volstryte galime nustoti kalbėti“, – finansų rinkoje laukiančius pokyčius apibendrina pašnekovė.

Gera žinia, kad futuristai guodžia, jog artimiausią dešimtmetį laukiantys finansų iššūkiai ilgainiui bus išspręsti. „Finansai persitvarkys ir pasaulio ekonomikos struktūra taps harmoninga, subalansuota, nukreipta į atskirties mažinimą, ateities visuomenės darnią raidą ir subalansuotą išteklių naudojimą. Tačiau pirmiausia tam turi pasikeisti pati visuomenė“, – apibendrina R. Kuzweilas.