Mokslo ir technologijų pasaulis

Profesorius Rogeris Penrose`as iš Oksfordo universiteto teigia, kad koncentriniai žiedai, pastebėti visatos foninėse elektromagnetinėse bangose, byloja apie įvykius, kurie galėjo vykti dar prieš gimstant visatai, t. y., iki Didžiojo sprogimo.

Kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė leidžia mokslininkams pažvelgti į visatos vaizdą, praėjus 300 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo. Tai labai trumpas laikas, palyginus su skaičiuojamu 13,7 mlrd. metų siekiančiu visatos amžiumi. R. Penrose`o tyrimas tik sustiprina skaitytojams jau pristatytą teoriją, kad visata plėtėsi („Didysis sprogimas“) ir traukėsi („Didysis griuvimas") daugybę kartų.

Kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė, kaip manoma, per beveik 14 mlrd. metų po visatos gimimo atvėso iki -270 laipsnių Celsijaus. Maždaug po dar 300 mln. metų pradėjo formuotis žvaigždės ir galaktikos. Mūsų Saulė gimė prieš maždaug 5 mlrd. metų, o gyvybė Žemėje atsirado prieš 3,7 mlrd. metų.

Kaip praneša „Daily Galaxy“, R. Penrose`as kartu su profesoriumi Vahe Gurzadyanu iš Jerevano valstybinio universiteto Armėnijoje mano, kad NASA Wilkinsono mikrobangų anizotropijos zondo (angl. Wilkinson Microwave Anisotophy Probe) darytose reliktinio spinduliavimo nuotraukose matyti spinduliavimo, senesnio nei Didysis sprogimas, pėdsakai.

Jie teigia atradę 12 koncentrinių ratų pavyzdžių, kai kurie jų turi penkis žiedus. Tai reiškia, kad tas pats objektas praeityje patyrė penkis didžiulius įvykius. Žiedai matomi aplink galaktikų telkinius, kur foninės spinduliuotės svyravimai yra keistai nedideli.

Tyrimas atmeta plačiai paplitusią „visatos plėtimosi“ kilmės teoriją, teigiančią, kad ji prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo ir nuolat plėsis iki tam tikro taško ateityje, kuomet sulauks galo.

Mokslininkai mano, kad ratai yra ypač intensyvių gravitacinės spinduliuotės bangų, kurias sukūrė supermasyvios juodosios bedugnės susidūrimai ankstesnėje eroje prieš paskutinįjį Didįjį sprogimą, pėdsakai. Anot jų, tai reiškia, kad visata ratais keliauja pro eras, kuriose dominuoja didieji sprogimai ir supermasyvių juodųjų bedugnių susidūrimai.

R. Penrose`as mano, kad jo nauja „konforminės ciklinės kosmologijos“ teorija reiškia, kad juodosios bedugnės galiausiai suris visą medžiagą, esančią visatoje. Pasak jo teorijos, kai jos darbą baigs, visatoje bus likusi tik energija, kuri ir sukels kitą Didįjį sprogimą ir pradės naują erą.