Mokslo ir technologijų pasaulis

Ar įmanoma, jog 99,99 proc. medžiagos sudarytų oras? Pasirodo, taip. Būtent tokią medžiagą išrado Hamburgo technikos universiteto (Vokietija) ir Kylio universiteto (Vokietija) mokslininkai. Lengviausią pasaulyje medžiagą išradėjai pavadino aerografitu.

Naująją medžiagą sudaro tuščiaviduriai anglies nano ir mikrovamzdeliai. Sudėtingą tinklą daugiausiai sudaro tuščia erdvė - 99,99 proc. aerografito sudaro oras. Kubinis centimetras šios medžiagos sveria 0,2 miligramo.

„Ieškojome trimačių susikertančių anglies struktūrų ir atradome šią medžiagą“, - aiškino Hamburgo kompozitinių medžiagų instituto mokslininkas Karlas Šultė (Karl Schulte).

Aerografitas yra ne tik lengvas, bet pasižymi dar ir kitomis įspūdingomis savybėmis. Pavyzdžiui, pavydėtinu spūdumu: iš aerografito pagamintą objektą galima suspausti į tūkstantį kartų mažesnį egzempliorių, o iš tokios būsenos jis, nelyginant spyruoklė, sugrįš į pradinį dydį. Aerografitas gali atlaikyti 40 tūkst. už save didesnį svorį ir yra laidus elektrai, gana atsparus cheminėms reakcijoms, hidrofobiškas, nelaidus rentgeno spinduliams.

Iki tol lengviausios pasaulyje medžiagos vardas priklausė mikro-tinkleliu (angl. – „micro-lattice“) vadintai medžiagai, kurios tankis siekė 0,9 milgramus kubiniame centimetre. Toji medžiaga buvo tokia lengva, jog ant kiaulpienės pūkų „burbulo“ iš tos medžiagos būtų galima pastatyti ištisą gyvenamąjį kvartalą, o kiaulpienės burbulas nesubliukštų, rašo wired.co.uk.

Stebėtinu lengvumu garsėja ir dėl permatomos struktūros ir savotiškos šviesos sklaidymo gebos „sušalusiais dūmais“ vadinami aerogeliai. Tai mažo tankio kieta medžiaga, kurioje gelio komponentas yra pakeistas dujomis. Medžiagos tankis toks mažas, jog ji sveria vos tris kartus daugiau nei oras. Pasaulyje plačiausiai žinoma kaip efektyvus terminis izoliatorius. Išskirtiniu tvirtumu pasižymi deimantinio aerogelio atmaina.

Šiame vaizdo siužete demonstruojama, kaip du aerografito gabalėliai „šoka“, veikiami statinio elektros krūvio.