Mokslo ir technologijų pasaulis

Tirpstantys ledynai pavojingi ne tik baltiesiems lokiams, bet ir visiems planetos gyventojams. Praeitų metų pabaigoje rusų mokslininkai paskelbė, kad palei Sibiro krantus bręsta neregėto mąsto pasaulinė katastrofa. Šylantis klimatas tirpdo ledynus ir išlaisvina tūkstantmečius ten kauptas metano dujas, kurios prie šiltnamio efekto prisideda daug stipriau nei anglies dvideginio dujos.

Šią grėsmę taip pat patvirtino ir kitos, šalia Arkties, esančios šalys. Dabar bent kelios dešimtys mokslininkų grupių stengiasi atrasti ir pažymėti metano „kišenes“. Kol jas jie rado jų apie 150 tūkst., bet tai tik ledkalnio viršūnė.

Aliaskos universiteto ekologė Katey Walter Anthony portalui „Discovery News“ pasakojo, kad metano molekulė yra maždaug 25-iais kartais stipresnė nei anglies dvideginio molekulė, kai kalbama apie šiltnamio efektą. Nors dalis mokslininkų ir visuomenės nepatikėjo iš po ledo kylančio metano grėsme ir realybe, mokslininkės komanda suskubo tai įrodyti praktiškai. Vaizdo įrašas netruko išpopuliarėti internete.

Metanas po ledynais kaupėsi tūkstančius metų. Nors po pačia Arktimi metano dujų nėra daug, bet ypač dideli jo kiekiai yra amžinojo įšalo zonoje apie jį. Kadaise čia augo vešlūs miškai, kurie galiausiai atsidūrė po ledu, vandenyje jie iro ir skleidė metaną. Šias dujas sėkmingai iki šiol saugojo ledas. Nors niekas nežino kokie kiekiai metano gali glūdėti po amžinuoju įšalu, visgi rastų kišenių skaičius verčia sunerimti.

Jeigu ledynai ir toliau taip greitai tirps, jie į atmosferą paskleis didelį kiekį metano, kuris tik paspartins tolimesnį planetos šiltėjimą ir ledynų tirpsmą. Blogiausias variantas – jei besiveržiančios metano dujos užsidegtų. Kai kurios metano kišenės yra daugiau nei 1 km skersmens. Joms užsiliepsnojus gali įvykti galingi sprogimai.