Mokslo ir technologijų pasaulis

Prastai išlaikėte egzaminus? Ne bėda – jei sutinkate atverti piniginę, dalis universitetų jus mielai priims ir su prasčiausiais balais. Pagal priimtųjų į mokamas vietas skaičių absoliučiai lyderiaujantis Mykolo Romerio universitetas (MRU) aiškina suteikiantis galimybę studijuoti visiems, kurie pageidauja aukštojo mokslo.

Nuo rugsėjo mokslus valstybės finansuojamose vietose universitetuose ir kolegijose pradės 15 780 asmenų. Dar 118 studentų priimta į tikslines vietas – valstybei būtinos, bet tarp stojančių nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius.

Į mokamas vietas priimti 14 025 studentai. Iš jų 1058 įgijo teisę į studijų stipendijas – jiems studijų kainą privačiose aukštosiose padengs valstybė.

„Čia tereikia turėti brandos atestatą – tada susimokėsi ir įstosi“, – stojimą į mokamas vietas apibendrina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Vis dėlto keturi universitetai šįmet taikė minimalią priėmimo kartelę – net į mokamas vietas nepriėmė tų, kurių stojamasis balas nesiekė nustatytos ribos. Taip elgėsi Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Likusieji universitetai į mokamas vietas priėmė visus, kurie įgijo brandos atestatą ir sutiko už mokslą mokėti patys.

MRU: dalis silpnų mokinių atsiskleidžia universitete

Kaip ir kasmet, pagal į mokamas vietas priimtų studentų skaičių lyderiauja MRU. Čia susimokėti už studijas sutiko 1491 studentas. Dar apie 150 studentų į mokamas vietas MRU priėmė atskiro priėmimo metu. Tuo metu į valstybės finansuojamas vietas MRU priviliojo tik 289 studentus.

„Mes pereinamojo balo netaikome – manome, reikia suteikti galimybių studijuoti, siekti aukštojo mokslo to pageidaujantiems. Aukštojoje mokykloje pasimato, ar žmogus modeliuoja savo karjerą atsakingai, ar nusiteikęs studentauti ir yra nepajėgus studijuoti. Bet manome, kad galimybę siekti aukštojo mokslo reikia suteikti visiems moksleiviams, jaunuomenei“, – DELFI sakė MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas.

Pasak K. Saldžiūno, dalis silpnai mokyklas baigusių jaunuolių atsiskleidžia aukštojoje mokykloje. Čia jie esą suvokia savo brandą, atsakomybę, kartais įvyksta rimtų lūžių.

„Suformuota tokia studijų tvarka, kad užtikrinama studijų kokybė – jeigu studentai nepajėgia, su jais tenka atsisveikinti. Studentas, surinkęs tris akademines skolas, šalinamas iš universiteto. Manome, tai progresyvu – siekiame suteikti galimybę siekti aukštojo mokslo kuo daugiau žmonių, o ne atsijoti jau nuo pat jaunystės“, – kalbėjo K. Saldžiūnas.

Prieš metus Vilniaus ir Kauno universitetų sujungimus svarstę ekspertai išskyrė Mykolo Romerio universitetą (MRU) – jo nesiūloma jungti su kitais. Gali būti, kad jau dabar didžiąją dalį lėšų uždirbantis iš už studijas mokančių studentų MRU turės privataus universiteto statusą ir taps, pavyzdžiui, akcine bendrove.

Savo išvadose darbo grupė konstatavo, kad iš kitų Vilniaus universitetų MRU išsiskiria vidiniu valdymu bei kitokia gaunamų pajamų struktūra. Jau dabar universitetas didžiąją dalį lėšų uždirba iš už studijas mokančių studentų įmokų – tai reiškia sąlyginę nepriklausomybe nuo biudžetinio finansavimo.

Darbo grupė pasiūlė MRU akademinei bendruomenei svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas bei būdus, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos. Ekspertai taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį į būtinybę stiprinti mokslinius tyrimus bei toliau įgyvendinti studijų kokybės užtikrinimo priemones.

Pasak darbo grupės nario R. Valioko, darbo grupė neįvardijo, kokia forma MRU turėtų veikti – ar taptų akcine bendrove, ar veiktų konsorciumo pagrindais su kita užsienio institucija. R. Valiokas pastebi, kad pasaulyje yra privačių universitetų ir ši įvairovė nėra blogai.

„Tai yra aukštas universiteto įvertinimas, intensyvios veiklos ir universiteto sėkmės apibendrinimas“, - darbo grupės pasiūlymus komentavo MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas. Pasak K. Saldžiūno, savo ateitį MRU mato bendravime su stipriausiais pasaulio universitetais, megatinklais.

Kiti universitetai į mokamas vietas pritraukė mažiau studentų. Vilniaus universitete už studijas savo lėšomis mokės 1048 žmonės, Vytauto Didžiojo universitete – 980, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 623, Kauno technologijos universitete – 606, Aleksandro Stulginskio universitete – 417, Klaipėdos universitete – 644, Lietuvos edukologijos universitete – 520, Lietuvos kūno kultūros akademijoje – 426, Lietuvos sveikatos mokslų universitete – 520.