Mokslo ir technologijų pasaulis

Naujausių tyrimų duomenimis, aštriausiu pipiru Žemėje karūnuotas Trinidado Morugos Skorpiono veislės čili pipiras: šio augalo vaisiuje buvo užregistruoti net 2 mln. Skovilio aštrumo vienetų (angl. – „Scoville heat units“, SHU). Tai reiškia, jog nedidukas šio atominio pipiro vaisius savyje slepia 400 jelopeno pipirų užtaisą. Arba stiklinę ašarinių dujų koncentrato. Ir ką, jei kada tektų tokį suvalgyti?

Jei sunku suvokti Trinidado Morugos Skorpiono pipiro pragarą, verta atkreipti dėmesį, jog kapsicino – pipiruose esančio cheminio junginio, su kuriuo susilietę skonio receptoriai jaučia aštrumą – yra tiek, kiek būtų ašarinių dujų skysčio sklidinoje stiklinėje. Maža nepasirodys. Ir vis tik, kokie pojūčiai apimtų suvalgius vieną aštriausio pasaulyje pipiro vaisių?

Portalas „Life's Little Mysteries“ šito pasiteiravo Naujojo Meksiko valstijos universiteto Čilės pipirų instituto direktoriaus, daržininkystės profesoriaus Polo Boslando (Polo Boslando). Jis su kolegomis ir identifikavo Trinidado Morugos Skorpiono veislės pipirus kaip aštriausius pasaulyje (anksčiau aštriausiu pipiru buvo karūnuotas „Bhut Jolokia“ rūšies pipiras).

Botanikos ekspertas rėžia iš peties: neaišku, kuris variantas būtų blogesnis – jei į burną įsidėtumėte Trinidado Skorpiono pipirą ar tikrą skorpioną.

„Jei tektų valgyti ypatingai aštrų pipirą, burna akimoju nutirptų, – pasakoja P. Boslandas. – Tai – atsakas į skausmą. Kitaip tariant, tą akimirką burnos receptoriai į smegenis siunčia aliarmą apie skausmą burnoje, kuris jaučiamas kaip baisus skonio aštrumas. Smegenys tuomet išskiria endorfinų, kad tas skausmas būtų užblokuotas – todėl burna „nutirpsta“.

Tačiau tai – dar ne visos „linksmybės“. Valgant branduolinio aštrumo pipirą, įsijungtų ir kiti organizmo gynybos mechanizmai. Pavyzdžiui, burnos ertmėje susiformuotų skysčio pilni balionėliai. Taip, tai – pūslės.

„Burną ir gerklę nusėtų pūslės, – toliau pasakoja P. Boslandas. – Taip organizmas po viršutiniu burnos odos sluoksniu mėgina sudaryti „buferį“, kuris sugertų tą deginančio aštrumo perteklių. Oda toje vietoje jaučia deginimą, tad organizmas akimoju nusprendžia aukoti išorines odos ląsteles, sakydamas: „Gerai, jos žus, tačiau nuo deginimo apsaugos didesnę kūno dalį.“

Tiesa, reikalas tas, kad Trinidado Morugos Skorpiono atveju gaisro burnoje pūslės neužgesintų. Šiuose pipiruose yra tiek aštriojo kapsicino, jog jis persisunkia kiaurai pūsles ir jų turinį, ir degina poodinius receptorius. Pasekmė – deginimo jausmas burnoje nenuslops dvidešimt ar net daugiau minučių.

Kokius dar veiksmus iššaukia pragariškoji lotyniško daržo bestija? Kaip galima įsitikinti „Youtube.com“ filmukuose, net ir prisiekę čili pipirų adeptai, užkandę Trinidado Morugos Skorpiono, ima šauktis aukščiausiojo, pratisai žagsėti, o galiausiai - vemti, skalauti burną įvairiausiomis aštrumo gesinimo priemonėmis (pavyzdžiui, sūrio padažu „Cheese Whiz“), į nosį kimštis varškę… (mat pieno produktuose yra kapsicino poveikį neutralizuojančio baltymo kazeino) ir t. t.

„Burna ankstesnę „sportinę formą“ atgaus tik maždaug po paros“, – aiškina P. Boslandas. Kiek reikėtų suvalgyti šio pipiro, kad tai būtų mirtina dozė? Remdamasis dar 1980 m. atlikto tyrimo duomenimis, profesorius paskaičiavo, jog mirtinas šio pipiro kiekis – 1,2 kg. asmeniui, sveriančiam 68 kg. Tiek pipiro išdegintų ne tik burną, bet ir visą virškinimo traktą bei žarnyną.

Žinoma, pipirai žmonių nežudo – žmones žudo žmonės. Tiesa, profesorius P. Bolandas pabaigai atskleidžia pažįstas tris žmones, kurių skonio receptoriuose nėra baltymo TRPV1, reaguojančio į aštrumą. Ir tie laimingieji net ir labiausiai atominius Trinidado Morugos Skorpiono pipirus gali valgyti kaip obuolius – jokio deginimo jie nejaus.