Mokslo ir technologijų pasaulis

Nuo vaikystės žvaigždėmis ir technika domėjęsi lietuviai sparčiai kopia į savo Olimpo kalną. Iš pradžių kosmoso palydovo kūrimas buvęs tik hobiu jauniesiems lietuviams leido praverti JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ames tyrimų centro duris.

Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) organizuotoje konferencijoje „SEMWO 2011“ Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis susipažino su NASA Ames centro vadovu Pete’u Wordenu. „Papasakojau jam kas mane domina, ką dirbu, nusiunčiau keletą nuotraukų ir filmuotos medžiagos su darbų pavydžiais. Kitą dieną jis linksmai pasakė – vasarą susitiksime San Franciske“, – prisiminimais dalijosi V.Buzas.

Pravėrus NASA duris

Jaunieji inžinieriai pasakoja, kad peržengus NASA slenkstį juos nustebino šiltas sutikimas ir žmonių draugiškumas. Pirmas dienas jaudulys buvo sunkiai suvaldomas, tad lietuviai prisipažįsta, kad sunkiai patikėjo pravėrę NASA duris. „Anksčiau apie šią, visiems pasaulyje gerai žinomą organizaciją, teko skaityti knygose arba žiūrėti reportažus per televiziją. Šiandien mes esame viso to dalis“, – džiaugiasi vaikinai.

NASA Ames tyrimų centre vasarą stažuojasi daug inžinierių ir įvairių sričių specialistų iš viso pasaulio. Inžinieriai iš Lietuvos žada neužsisėdėti vietoje ir neapsiriboti 3 mėnesių stažuote, bet į Ames tyrimų centrą sugrįžti ir kitais metais. Šiam lietuvių apsisprendimui įtakos turi ir centro vadovybė, kuri giria lietuvius už geras inžinerines žinias.

„Pats nuostabiausias jausmas – jaustis milžiniškos mokslininkų ir inžinierių komandos, kuri kuria žmonijos dabartį ir ateitį kosmose, dalimi. Tą unikalų vienybės ir laisvės jausmą NASA Ames tyrimų centre patys amerikiečiai apibūdina kaip „laisvės atmosfera“ ir turbūt ne be reikalo“, – sako L. Mačiulis.

V.Buzą labiau nustebino ne tai, kad amerikiečių mokslininkai žino Lietuvą, bet solidžios žinios apie mūsų šalį.

Laisva bendravimo kultūra nustebino lietuvius. Anot jų, kosmoso tyrimų centre nėra jokių stereotipų, ten visi lygūs, niekas nesigiria užimamomis pareigomis ar sukaupta patirtimi, bet nevengia prieiti ir padrąsinti. „NASA yra kaip šeima, jie mus į ją priimė ir mumis džiaugiasi. Keista? Taip, aš visai kitaip įsivaizdavau šią organizaciją“, – pasakoja V. Buzas.

JAV yra kosmopolitiška valstybė – visos tautinės mažumos šioje šalyje yra gerbiamos, taip netikėtai malonaus sutikimo priežastis įvardija lietuviai.

Didelis saugumas

Saugumas šiame NASA centre – itin griežtas. Pirmomis savaitėmis lietuviai į Ames centro teritoriją galėjo patekti tik lydimi darbuotojų palydos.

„Turėjome aplankyti daug institucijų, susitvarkyti daug dokumentų, kad galėtume laisvai vaikščioti ribotose centro zonose. Esame užsieniečiai, tad saugumo reikalavimai neleidžia visko pamatyti ne JAV piliečiams. Juokaujame, kad mūsų statusas yra – „draugiški šnipai“ “, – pasakoja lietuviai ir priduria, kad amerikiečiai turi gerą humoro jausmą.

Ames centre nėra jokio priešiškumo, tačiau darbuotojai savo elgesiu leidžia suprasti, kad nusižengus taisyklėms – lauks nemalonumai, tad kiekvieną dieną reikia elgtis atsakingai.

Kuria technologijas

NASA Ames tyrimų centras daug investuoja į nedidelių palydovų ir kosminių aparatų (mažesių nei 500 kg) kūrimą ir naudojimą kosminiams tyrimams. Kadangi šie kosminiai aparatai yra pigesni, tai leidžia lengviau taikyti inovatyvias technologijas tyrimuose.

„Mano tyrimai susiję su mažų kosminių aparatų nuleidimu į Žemę ar kitas planetas problema. Ribota tokių aparatų masė ir energijos šaltiniai reikalauja naujų nestandartinių inžinerinių sprendimų. Taip pat su Vyteniu giliname savo žinias ir toliau kuriame pirmą lietuvišką nanopalydovą. Šiuo atveju mums padeda Ames specialistai“, – dėsto L. Mačiulis.

Lietuviai periodiškai lankosi pas Ames tyrimų centro vadovą, teikia jam ataskaitas apie atliktus darbus, o šis vertina inžinierių pažangą. „Iš mūsų šią vasarą labiau tikimasi galbūt ne konkrečių eksperimentų, mus siekia išmokyti organizuoti su kosmoso inžinerija susijusias veiklas, kad parvažiavę į Lietuvą galėtume kurti infrastruktūrą ir dirbti toliau”, – prisipažįsta inžinieriai iš Lietuvos. V. Buzas, pritardamas kolegai sako, kad darbai NASA Ames tyrimų centre vyksta greičiau nei Lietuvoje. Inžinierius stažuojasi raketinių variklių srityje. „Jei atvirai – sukurti gerą raketinį variklį sugalvojus konkrečius reikalavimus ir juos įgyvendinant būtų gal net ir lengviau, nei Lietuvoje suburti žmones bendram tikslui – paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą. JAV viskas paprasčiau – čia žmonės investuoja į technologijas, eksperimentus. Lietuva šiuo atveju labai atsilieka“.

Amerikiečiai domisi Lietuva

Lietuva pasaulio žemėlapyje – nykštukė. Tačiau dauguma NASA Ames tyrimų centre dirbančių mokslininkų žino daug apie mūsų šalį.

„Ames centro vadovybė ne kartą lankėsi Lietuvoje, daug žino apie Lietuvą, tad pasakoti, kas mes tokie ir iš kur atvažiavom tikrai nereikėjo. Skirtinga situacija yra su eiliniais piliečiais – kartais parduotuvėse tenka net paaiškinti, kad Lietuva yra valstybė, nes žmonės pirmą kartą girdi šį žodį. NASA jaučiamas didelis susidomėjimas Lietuva, mūsų istorija, papročiais“, – pasakoja L. Mačiulis.

V.Buzą labiau nustebino ne tai, kad amerikiečių mokslininkai žino Lietuvą, bet solidžios žinios apie mūsų šalį. „Keli mokslininkai nustebino savo istorijos žiniomis, patys pradėjo pasakoti apie tai, jog kažkada su Lenkija buvome labai didinga ir galinga valstybe, apie Žalgirio mūšį, kovas su kryžiuočiais, mūsų kalbos kilmę ir unikalumą, S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, be abejo žino ir mūsų sportininkus“.

Ames centro mokslininkai nevengia pakalbėti ir apie Šaltąjį karą, daug klausinėja apie šio karo detales.

Pirmas lietuviškas palydovas

Stažuodamiesi Ames tyrimų centre lietuviai taip pat ruošia pirmo lietuviško palydovo projektą. „Ames specialistai mums daug padeda. Nėra jokių kliūčių ar abejonių mūsų sugebėjimais. Vienintelis dalykas yra finansavimas. Deja mūsų tautiečiai taip mumis netiki, tad teks juos įtikinti, dar jėgų turime. Aišku bus gėda, jei galų gale, leidžiant savo pirmąjį palydovą mus parems amerikiečiai. Jie šia idėja susižavėjo ir dabar mus pačius stumia į priekį. Juk tai pirmasis mūsų palydovas, tai istorinis įvykis!“, – tautiečių pasyvumu stebisi lietuviai.

NASA Ames tyrimų centro vadovas taip pat labai palankiai vertina ne tik pirmo lietuvško palydovo idėją, bet ir bendradarbiavimą kosmoso tyrimų srityje su Lietuva. „Amerikiečiai puikiai supranta, kad kosmosas yra brangus malonumas, todėl tik dirbdami kartu, suvienydami savo jėgas, mokslinį ir techninį potencialą visame pasaulyje, mes galėsime įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – mintimis dalijosi L. Mačiulis.