Karo pabėgėlių troškimas: lietuviška salelė senosios Europos gilumoje
|
©Vytautas Ribikauskas Šią vasarą teko laimė dalyvauti Lietuvos dendrologų ekspedicijoje po Pietų Švedijos ir Šiaurės Danijos botanikos sodus, arboretumus, parkus ir privačius medelynus. Vienas iš objektų – Olės ir Grethės Heide‘ų (Ole ir Grethe Heide) privatus dekoratyvinių augalų medelynas (Heides Planteskole) prie Thistedo (Thisted) miestelio Šiaurės Danijoje, Jutlandijoje. 16 ha plote dar 1936 m. dabartinio savininko tėvo įkurtas medelynas stebino gražiai sutvarkyta aplinka, prie takų išsirikiavusiomis įvairiomis skulptūromis, puošniais dekoratyviniais medeliais, krūmais ir žydinčių gėlių gausybe. Medelyno alyvų skyriuje auga net 400 įvairių veislių krūmų, yra hibridų ir iš Lietuvos. Rožyne auginama apie 140 rožių veislių. Bet didžiausias atradimas mūsų dar laukė. Kanklės su VyčiuMalonus, sveiku humoru trykštantis senjoriško amžiaus medelyno savininkas Olė Heide su žmona Grethe vaišino ekspedicijos dalyvius kava, arbata, vaisiais ir kitais skanumynais. Besivaišindami pastebėjome mažas kankles, ant kurių puikavosi Vyčio piešinys. Pasipylė mūsų klausimai, ir malonus medelyno savininkas papasakojo apie įvykius Antrojo pasaulio karo metu, kai mažame (13 tūkst. gyventojų) Danijos miestelyje buvo įsikūrusi Pabaltijo šalių karo pabėgėlių stovykla. Heide‘s šeima draugavo su viena karo pabėgėle lietuvaite, kuri tai šeimai netgi padėjo auginti mažąjį Heide.
Vėliau, po karo, ji išvyko į Vokietiją ir ten sukūrė šeimą, bet prieš išvykdama danų šeimai padovanojo turėtąsias širdies formos lietuviškas kankles. Lietuvės karo pabėgėlės ir danų santykiai buvo labai geri, tad ji su dukromis ir vėliau buvo atvykusi aplankyti Heide‘s šeimos. Tačiau medelyno savininkas teprisimena, kad būdamas mažas lietuvę vadindavo keistu vardu – Kiauka. Mes taip ir negalėjome atspėti, kokio lietuviško moters vardo mažametis danas negalėjo taisyklingai ištarti. Pabėgėlių stovyklavietėPasivaišinus medelyno šeimininkų pateiktomis gėrybėmis, Olė ir Grethė pasisiūlė palydėti mus į buvusią Pabaltijo karo pabėgėlių stovyklavietę. Karui baigiantis Thistedo miestelyje buvo apsistoję apie 2 000 karo pabėgėlių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Apie pusė jų buvo lietuviai. Ilgainiui pokariu karo tremtiniai iškeliavo į kitas Europos ir Amerikos šalis, o miestelyje užsibuvo apie 100 lietuvių. Šiuo metu Thistede gyvenančių lietuvių nėra.
Nuvykę į vietą, Thistedo miestelio pakraštyje gražiai sutvarkytoje aikštėje išvydome pokario metais lietuvių karo pabėgėlių įruoštą memorialą. Memorialo adresas: Simons Bakke 25, 7700 Thistedas, Danija. 1947 m. (lentelėje įrašyta 1947-08-24 data) Lietuvos pabėgėliai aikštelėje ant žemės iš sutrupintų plytų gabalėlių buvo sudėlioję Vyčio ženklą. Šalia stovi tradicinis lietuvių medinis kryžius ir betoniniai Gedimino stulpai. Iki šiol rūpinasi danų šeimaLaikui bėgant apirusį iš plytų trupinių sudėliotą Vytį maždaug prieš 15 metų atnaujino medelyno savininko sūnėnas, pradedantis dvidešimtmetis skulptorius. Stebino tai, kad lietuvių įrengto memorialo teritorija yra gražiai sutvarkyta, nušienauta veja, jokių šiukšlių ar teplionių ant įrenginių.
Sutvarkė ir slapčiomis braukė ašarasEkspedicijos dalyviai apravėjo Vyčio ženklo dėlionę, paryškino ženklo kontūrus apipjaustydami besiplečiančią baltų dobilų velėną, pataisė dėlionės plytų gabalėlius. Sustojusios ant kalnelio moterys dainavo patriotines tremtinių dainas. Kelionė ėjo į pabaigą, tad pasiilgęs gimtųjų namų ir įsivaizduodamas, kaip Tėvynės ilgėjosi karo pabėgėliai, ne vienas ekspedicijos dalyvis slapčiomis braukė išriedėjusią ašarą… Pasak svetingojo medelyno savininko Olės Heide‘s, memorialą kartais aplanko ekskursijos iš Lietuvos. Taigi mūsų atrasta lietuviška salelė senosios Europos glūdumoje nėra pamiršta.
Turinys
| |||||||||||
| |||||||||||
