Mokslo ir technologijų pasaulis

NASA zondai nufilmavo išsyk net du šiurpius Saulės žybsnius, kurie nesunkiai sudorotų visą virš Žemės kybančių geostacionarių palydovų armiją. Astrofizikų teigimu, dviejų pliūpsnių išsviestos dalelės beore erdve skrieja 1,5 tūkst. km/s greičiu.

Dvigubas Saulės vainikinės masės išsiveržimas įvyko praėjusį penktadienį, lapkričio 16 d. Pirmasis žybsnis įvyko maždaug 9:00 Lietuvos laiku, antrasis – po keturių valandų. Išsiveržimo vietoje oranžiniai plazmos liežuviai nuo Saulės paviršiaus į kosmosą nusidriekė dešimtis tūkstančių kilometrų.

Laimei, ramina astrofizikai, itin galingi žybsniai Žemei grėsmės nekelia, mat plazma iš Saulės pliūptelėjo ne Žemės kryptimi. Šiurpūs žybsniai buvo tokie galingi, jog, jei būtų nukreipti į Žemę, būtų nesunkiai pažeidęs aibę aplink Žemę pakabintų dirbtinių palydovų. Žybsnių būta tokių didelių, jog jie netilpo į SDO zondo kameros stebėjimo lauką.

„Žybsnių metu susiformavęs energingųjų dalelių debesis skrieja ne Žemės kryptimi, - praneša NASA Godardo kosminių skrydžių centro specialistai, stebintys zondo SDO (Solar Dynamics Observatory) duomenis. – Į kosmosą išmesta raudonai švytinti medžiaga yra plazma, kurią sudaro elektros krūvį turintys vandenilio ir helio atomai.“

Vidutinio galingumo (M6) klasės žybsnį astrofizikai buvo užfiksavę ir praėjusį pirmadienį (lapkričio 12 d.). Po jo Žemę pasiekęs elektringųjų dalelių debesis didelės žalos nepridarė, tačiau šiaurės poliarinėse srityse buvo galima stebėti pašvaistes.

Šiuo metu Saulė yra įpusėjusi 24-ąjį jos aktyvumo ciklą per visą žvaigždės stebėjimo istoriją. Manoma, kad intensyvumo piką šviesulys pasieks 2013 m.

Vaizdo siužetas