Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV mokslininkas Raymondas Kurzweilas, garsėjantis įspūdingomis futurologinėmis pranašystėmis, Kalifornijoje (JAV) vykusioje DEMO konferencijoje pažėrė naują pluoštą savo įžvalgų. Žurnalas „Forbes“ jį yra pavadinęs „galingiausia mąstymo mašina“.

Balso atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kitose kompiuterių pritaikymo srityse dirbęs R. Kurzweilas yra kelių knygų apie ateitį keičiančias technologijas autorius ir vienas iš Singuliarumo universiteto steigėjų. Kalbėdamas DEMO konferencijoje, jis įvardijo svarbiausius technologinius žmonijos pasiekimus, kuriuos, jo manymu, galėsime pamatyti per artimiausius 20 metų.

Pasak mokslininko, žmogaus smegenys įgis kompiuterijos „debesų“ sistemų bruožų, dėl to bet kokiu amžiaus tarpsniu bus galima mokytis vis naujų dalykų. Nauji pasiekimai neurobiologijoje suteiks mums galimybę ištrinti prisiminimų fragmentus. Be to, žmonės visą laiką jausis lyg gyvendami patobulintoje tikrovėje.

Iki 2029 metų žmonių ir skaičiavimo mašinų intelektas susilygins, prognozuoja R. Kurzweilas. Maždaug 2030 m. bus plačiai naudojami nanorobotai, kurie galės atstatyti ir apsaugoti žmogaus organus, tad žmonės bus sveikesni ir protingesni. Per artimiausius 20 metų labai išplis 3D spausdinimo technologija: žmonės bendrojo naudojimo 3D spausdintuvais galės pasigaminti norimų drabužių ir daiktų.

Mokslininko manymu, per artimiausius 25 metus kompiuteriai bus sumažinti iki kraujo ląstelių dydžio ir galės prisijungti prie žmogaus smegenų be chirurginės operacijos. Iki 2045 m. žmonija esą pasieks „technologinio singuliarumo“ būseną, kai technologijos leis kurti žmogaus galimybes pranokstančius dirbtinius intelektus, o žmonės ir mašinos bus glaudžiai integruoti tarpusavyje.

Kiek anksčiau R. Kurzweilas buvo patraukęs pasaulio žiniasklaidos dėmesį pareiškimu, jog neįtikėtini genų inžinerijos, nanotechnologijų ir medicinos pasiekimai jau po 20 metų leis žmonijai pasiekti nemirtingumą. Jo manymu, atsižvelgus į tokius įspūdingus pažinimo plėtros tempus, teoriškai per 20 artimiausių metų visus gyvybinės svarbos žmogaus organus bus galima pakeisti pasitelkus nanotechnologijas.

Savo teoriją pavadinęs Spartėjančios grąžos dėsniu, mokslininkas tvirtina, kad ne tik jis, bet ir kiti jo kolegos dabar tiki, kad maždaug po 20 metų žmonija jau turės priemonių, kaip būtų galima perprogramuoti akmens amžiaus senumo „programinę įrangą“, veikiančią žmogaus organizme, kad ji galėtų sustabdyti kūno senėjimą.

„Nanotechnologijos mums leis gyventi amžinai“, – tvirtina mokslininkas.

„Per artimiausius 25 metus mes galėsime dalyvauti olimpinio sprinto rungtyse nė karto per 15 minučių neįkvėpdami arba išbūti iki 4 valandų panėrę po vandeniu be deguonies baliono“, – sakė jis.

Esą, tie žmonės, kurie dar nesinaudos bioninių širdžių pranašumais, ištikus infarktui, galės ramiai atvykti pas gydytoją, kuris atliks nesudėtingą operaciją – jų gyvybę saugos kraujyje esantys nanorobotai. Nanotechnologija, pasak R. Kurzweilo, taip išplės žmonių intelektines galimybes, kad knygos bus rašomos „per minutes“. O jei žmonės norės „persijungti“ į virtualios tikrovės režimą, nanorobotai išjungs neuroninius smegenų signalus ir perkels mus ten, kur tik panorėsime. „Virtualus seksas taps visiškai įprastu dalyku, o kasdieninio gyvenimo situacijose matysime smegenyse generuojamas hologramas, kurios paaiškins, kas dedasi“, – prognozavo futurologas.