Mokslo ir technologijų pasaulis

Madagaskaras – unikali sala, atstojanti namus gyvūnams ir augalams, kurių daugiau niekur Žemėje nepamatysi. Maždaug mėnesį po vakarinę įstabiosios salos dalį keliavęs 51-erių fotografas Paolas Torčijas (Paolo Torchio) ką tik grįžo, „prišaudęs“ nuostabių kadrų.

Keliaudamas po Madagaskarą P. Torčijas fotografavo ne vien legendinius baobabus, bet ir rantytąjį „akmenų mišką“ Tsingy (liet. – „kur neįmanoma paeiti“), kurį „užaugino“ salą milijonus metų merkę rūgštoki tropiniai lietūs. Regis, vertikalios skustuvo aštrumo uolos atrodo paskutinė gyvybei tinkama vieta pasaulyje. Tačiau, nepaisant atšiaurios ir grėsmingos išvaizdos, beveik 100 metrų aukščio akmenų labirinte gyvena ir šmirinėja galybė faunos rūšių – tame tarpe ir 11 rūšių lemurų.

22-ejus metus Afrikoje pragyvenęs italas P. Torčijas į salos gilumą keliavo apie 140 kilometrų nuplaukdamas plokščiadugne valtimi, kuri vadinama piroga.

„Nuolatos ieškau naujų patirčių laukinėje gamtoje, - pasakoja fotografas. – Šitose nuotykių kelionėse visados apstu visokių komiškų situacijų, kurios tą akimirką nebūtinai atrodo komiškos. Pavyzdžiui, sykį plaukdami piroga sugebėjome pasiklysti, nes viską aplinkui staiga padengė pieno tirštumo rūkas.“

Madagaskare gyvena labai daug neįprastų, retų gyvūnų. Vieni iš jų – fosos (angl. – „fossas“), savotiški kačių ir šunų mišrūnai. Dar yra apie 70 rūšių lemūrų, taip pat skraidančių lapių ir dryžuotų mangustų.

Madagaskaras kaip sala egzistuoja jau apie 120 mln. metų, o pirmosios gyvūnų populiacijos čia apsigyveno prieš 65 mln. metų. Žmonės čia koją įkėlė tik maždaug prieš 2 tūkst. metų – tada kai kurios lemūrų rūšys buvo gorilų dydžio. Kaip visų šių gyvūnų protėviai atkeliavo į salą? Šis klausimas mokslininkams ramybės neduoda jau seniai.

P. Torčijas savo valtele irstėsi tarp krokodilų.

„Fantastiškas jausmas, - emocijų neslepia italas. – Apskirtai Madagaskaras yra unikali vieta. Ką ir bekalbėti apie tokius gamtos kūrinius kaip atokieji akmenų miškai. Per milijonus metų juos laistė ir „augino“ rūgštūs lietūs. Tačiau gyvybė prisitaikė gyventi net ir akmenų miškuose: augalai šaknis suleidę giliai į plyšius, o jų kamienai ir šakos su lapais stiebiasi dešimtis metrų aukštyn.“

„Nedideli, bet labai tankūs miškai želia visur, kur tarp uolų yra bent kiek dirvožemio. Tie miškai – maistą ir prieglobstį teikiantys namai lemūrams. Čia jų tokia įvairovė!“

Saloje gyvena 103 lemūrų rūšys. Deja, daugiau kaip 9 iš 10 tų rūšių gresia išnykimas – jos yra vienos arčiausiai išnykimo ribos esančių gyvūnų rūšių pasaulyje. Kalbant apskritai apie visą gyvūnijos karalystę, vien per pastaruosius 10 metų saloje aptikta daugiau nei 600 naujų faunos rūšių. Daugelis jų – taipogi ant išnykimo slenksčio.

Didžiausią grėsmę nykstančioms rūšims kelia kertami miškai. Per pastaruosius 20 metų Madagaskare iškirsta daugiau kaip 1 mln. hektarų miškų.