Nuspręsta patikrinti, ar visata – ne kompiuterinis modelis
|
Ar tai ne kompiuterinis modelis?
©Space.com Kai kurie fizikai ir visatos tyrėjai teigia esantys pajėgūs patikrinti teoriją, pagal kurią mūsų visata egzistuoja kaip kompiuterinis modelis, panašiai kaip 1999 metais sukurtame filme „Matrica“.
Oksfordo filosofijos profesorius Nickas Bostromas 2003 metais paskelbė straipsnį pavadinimu „Ginčas dėl modelio“ (angl. „The Simulation Argument“), kuriame tvirtino, kad „mūsų gyvenimas beveik neabejotinai yra kažkieno sumodeliuotas kompiuteriu".
Ir štai dabar viena Kornelio universiteto mokslininkų grupė sako galinti pasiūlyti “realų būdą", kaip patikrinti, ar mes tikrai nesame kažkokios labai senos civilizacijos sukurto žaidimo personažai. Vašingtono universiteto fizikai pritaria šiam pasiūlymui – jie mano, jog tokį bandymą atlikti tikrai įmanoma. Lapkritį panašų pasiūlymą buvo pateikę vokiečių fizikai. Tai kaip gi vis dėlto patikrinti, ar mes egzistuojame? Dalykas paprastas: patys tyrėjai ėmėsi kurti kompiuterinius modelius, naudodamiesi vadinamąja kvantinės chromodinamikos, arba kvarkų sąveikos, teorija (angl. lattice quantum chromodynamics). Ir nors tokie modeliai kol kas skirti tik erdvės sričiai ne didesnei nei atomo branduolys, Vašingtono universiteto fizikas Martinas Savage‘as teigia, jog tie patys principai gali būti pritaikyti ir kuriant kur kas didesnius modelius. Mokslininko nuomone, pavykus šiam bandymui, būtų įmanoma kurti didesnio masto modelius tol, kol galiausiai prieitume iki visatos. Tačiau naudojamas metodas yra kur kas sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Štai ką sako Kornelio universiteto fizikai: „Kalibracinę teoriją (angl. lattice gauge theory) taikydami iš pradžių paprastesnėms sistemoms ir vėliau pereidami prie sudėtingesnių sistemų, darome prielaidą, kad mūsų visata yra ankstyvasis skaitmeninis modelis su nepagerinta Wilsono fermionų diskretizacija ir tiriame potencialiai galimas stebėti pasekmes.“ Kitaip tariant, jei mūsų modeliuose naudojamos energetinės esybės (angl. energy signatures) atitinka tas, kurie egzistuoja pačioje visatoje, galima būtų sakyti, jog mes taip pat egzistuojame kaip kažkokio modelio tvariniai. Vienas iš Savage‘o studentų pasiūlė įdomią mintį: jeigu mums pavyktų užčiuopti mūsų egzistencijos prigimtį, tai galbūt galėtumėm rasti ir būdą, kaip užmegzti kontaktą su mus sukūrusia civilizacija? Vašingtono universiteto studentė Zohreh Davoudi sako, kad tas, kas sukūrė mūsų visatos modelį galbūt sukūrė ir kitų visatų modelius – tokiu atveju galbūt mes galėtume pamėginti susisiekti ir su jomis. Klausimas tik, „ar būtų įmanoma kontaktuoti su tomis visatomis, jei jos vykdomos toje pačioje platformoje“?č | ||||||
| ||||||