Rita Susnienė: Nauji atradimai gamtinės žemdirbystės darže
|
Rita Susnienė
Žiema – puikus metas apmąstyti praeito sezono patirtį ir pasiruošti naujajam. Pavasaris ne už kalnų ir nenumaldomai artėja, todėl suskubome pakalbinti vieną iš gamtinės žemdirbystės lyderių Ritą Susnienę, sėkmingai daržininkaujančią Trakų rajone. Kiek laiko užsiimate gamtine žemdirbyste ir nuo ko viskas prasidėjo? Ateinanti vasara bus penktas daržininkavimo sezonas. Viskas prasidėjo nuo persikraustymo gyventi į vienkiemį. Prie namo turiu 40 arų žemės ir puikią motyvaciją – visa šeima labai mėgsta daržoves, uogas, vaisius. Pirmais metais tai buvo tik kažkoks „à la gamtinės žemdirbystės“ bandymas, perskaičius N. Kurdiumovo knygą „Protingas daržas“ ir Sauliaus Jasionio straipsnių ciklą apie gamtinę žemdirbystę. Pasigaminau aštuonių lysvių rėmus iš pušinių lentų ir padėjau juos ant suartos žemės. Aplinkui užsėjau žolių ir dobiliukų mišiniu. Rėmų vidų pripildžiau žemės, privežtos iš po netoliese augusių medžių. Kai ką pasėjau ir pradėjau mulčiuoti nupjauta žole. Pagal tai, kaip dabar suprantu kas tai yra gamtinė žemdirbystė, tų savo dviejų vasarų daržų net nevadinčiau gamtiniais. Tai tik nekasami ir mulčiuojami daržai, tvarkingai pjaunant pievutę aplink lysvių rėmus. Bet tai užkabino toliau domėtis, bendrauti su bendraminčiais gyvai ir forume, daug skaityti ir mokytis paprasčiausių universalių techninių daržininkavimo dalykų – sėjos laikas, augalų išdėstymas, derinimas, daigų auginimo subtilybės ir pan. Dabar mano darže prie pirmųjų aštuonių prisidėjo dar 30 lysvių. Daržas išsiplėtė ir vertikaliai – prisidėjo lipančių ir vijoklinių augalų rėmai. Ieškant geriausios vietos skirtingiems augalams, daržas, uogynai ir vaismedžiai išsibarstė po visą sklypą.
Kaip „įdirbate“ dirvą prieš sodinant ar sėjant? Kaip suformuojate lysves ir kas yra aplink lysves? Vietą naujoms lysvėms ruošiu dalinai nupūdydama velėną, uždengus ją kartonu, lapais, šiaudais, dalinai pripildama žemės iš po medžių. Po kiekvienos vasaros atsiranda minčių kažką keisti ir tobulinti. Bet mano sklypas pagaliau pamažu darosi panašus į tai, kaip aš suprantu gamtinę žemdirbystę. Tai nedideli kultūrinių augalų plotai kaip galima daugiau susiliejantys su laukiniais augalais, neišsiskiriantys iš natūralios augmenijos fono. Lysves rėminu neapdirbtomis pušinėmis lentomis.
Lentos žemos, tampa nematomos kai apauga visokiais laukiniais ir mano sėtais žydinčiais, kvepiančiais grožiais ir atlieka kelias funkcijas:
Žoliapjove kartą per mėnesį pjaunu tik nedidelę pievutę prie namo. Kitur minimaliai prasipjaunu takus dalgiu ar tarplysvius pjautuvu. Lapai, laukiniai vaisiai, uogos kur nukrito, ten ir lieka, paliktos ir formuojamos visokios šakų ir akmenų, sausos žolės stagarų slėptuvės ir buveinės paukščiams, vabzdžiams, ežiams, kurmiams, ropliams – bet kam, kam patinka čia gyventi. Visi yra draugai ir nėra jokių „piktžolių“ ar „kenkėjų“. Pasikeitė miestietiškas aplinkos tvarkos suvokimas ir baigiu visai, aplinkinių kaimynų supratimu, „apleisti“ savo sklypą. Taip bandau įgyvendinti pagrindinį gamtinės žemdirbystės principą – kuo mažiau keisti gamtinę aplinką, nesikišti į gamtos tvarką.
O pačiose lysvėse bandau kopijuoti uždarą gamtos ciklą – subrendęs ir išbarstęs sėklas augalas žūva ir ta negyva organika maitina įvairius dirvos mikroorganizmus, bakterijas, grybus, kurie skaidydami organiką maitina naujus augalus. Vadinamosios „piktžolės“, kurių dauguma valgomos, auga lygiomis teisėmis su kultūriniais augalais. Bendras mano daržo plotas apie 2 arus. Tiksliai sunku suskaičiuoti, nes daug kas auga ne lysvėse, o tiesiog pievoje, ar prie tvoros, ar prie vaismedžių.
Kokie šio sezono atradimai? Šis ketvirtasis sezonas gerokai skyrėsi nuo ankstesnių, nes praeitą žiemą pasiruošiau tikslų daržo projektą ir jo laikiausi. Pagrindinės idėjos buvo kelios:
Prisipažinsiu, mišrus sėjimas pagal schemas buvo kankynė. Reikėjo sekti schemą ir kaitalioti sėklas kas eilutė, kartais dar dažniau. Dar sėjau pabandymui kelias tos pačios daržovių rūšies veisles, todėl buvo dar painiau. Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Daržas visai nebuvo panašus į tradicinį daržą. Aukščių, lapų ir žiedų formų bei spalvų mišrainė buvo labai graži. Tos pačios rūšies daržovių išmėtymas irgi pasiteisino, nes vienur jos augo gerai, kitur prasčiau, ir galima pasinaudoti ta informacija kitais metais. Kopūstiniai baltukai skraidė kaip paprastai, bet jų padaryti nuostoliai žymiai mažesni, nei ankstesnę vasarą, kai visos kopūstinės daržovės augo vienoje vietoje. Buvo ir mano klaidų parenkant derinius (pvz. baltosios garstyčios pasėtos prieš ridikėlius), buvo netikėtumų, kai gautos per sėklų mainus krūminės pupelės tapo vijoklinėmis, arba sumaišius sėklas vietoj kaliaropių užaugo kopūstai ir jiems buvo ankštoka pagal kaliaropių schemą. Buvo ir tokių atradimų: kai jau nupjoviau pagrindinę brokolio galvutę, palikau jį augti, nes buvo panašus į gražų medį. Tai skyniau ir skyniau nuo jo naujas ataugas, o paskutinį derlių nuo jo nuėmiau gruodžio 2 d. Ir dar jis turėjo užmegztų mažų žiedynų, kurie nušalo užėjus šalčiams.
Nuoseklus sodinimas, kai vienoms kultūroms užderėjus į jų vietą pasėjamos naujos, irgi pasiteisino. Darbo yra daugiau, kai visą laiką reikia kažką sėti, vos tik atsilaisvina koks plotelis. Bet derliaus kiekis iš to paties ploto buvo žymiai didesnis. Kiek maisto užauginate? Ar užtenka visiems metams? Ką perkate? Ar įmanoma iš gamtinės žemdirbystės lengvai prasimaitinti? Auginu daug rūšių daržovių. Vasarą valgom didesnė šeima ir tiesiai nuo lysvės į burną ar į puodą. Patobulinau daržovių laikymo sąlygas, turiu ir visokių šaldytų, džiovintų ar konservuotų variantų, tai užtenka ir dabar. Kiekio užtektų ir iki pavasario, bet daržovių kokybė bus labai abejotina. Perku tik pieno produktus, grikių kruopas, lęšius, avinžirnius, minimaliai duonos. Prasimaitinti turint bet kokį daržą galima, tik darbo yra nemažai. Vien daržovių derliaus sutvarkymas imlus darbas. O dar vaisiai, uogos ir t.t. Atprasti nuo Maximos lentynų reikia stiprios motyvacijos. Man jos užtenka.
Ar auginate iš savo sėklos? Kokių sėklų perkate parduotuvėse? Savo sėklas auginu, bet labai gerais rezultatais dar negaliu pasigirti. Sėklas auginti irgi reikia išmokti. Bet ateityje ruošiuosi visiškai apsirūpinti savo sėklomis, nes jos bus geriausiai tinkančios mano sąlygoms. Ką naujo darysite ateinantį sezoną? Gal naujo tipo lysves ar bandysit ką nors į velėną sėti, ar dar kokių gudrybių gimė po šių metų ir bus pritaikyta kitais metais darže? Vasaros gale pradėjau į laisvus plotus sėti miežius, avižas, vikius ir pan. Ploteliai gražiai sužaliavo ir turiu daug vilčių, kad šių augalų šaknys kažkiek supurens mano podirvinį sluoksnį ir papildys organikos kiekį dirvoje. Kai dirva sunkus molžemis, prasta dirvos aeracija, paviršinis mulčiavimas labai menkai gerina situacija ir turi rimtų trūkumų – sunku palaikyti optimalų jo kiekį pagal oro sąlygas. Supratau, kad reikia atrasti savo organikos papildymo būdą, tinkanti mano dirvos sąlygoms. Nes jei nebus organikos, kurią skaidytų visi dirvos gyventojai, nebus jiems drėgmės ir oro, nevyks jokie kokybiški mitybiniai mainai dirvoje ir mano daržovės toliau kankinsis kaip patekusios į ledo spąstus – tokia kieta kartais būna dirva aplink augalo šaknis. Užaugusios organikos grąžinimas atgal dirvai buvo tik teorija. Sumesdavau visas liekanas ant lysvių rudenį. Atšalus orams sulėtėja ar visai sustoja organikos skaidymasis ir tos visos daržo liekanos pasiekdavo pavasarį visiškai tokios pat, kokias jas sumesdavau rudenį. Stambus mulčias trukdydavo sėti smulkias sėklas ir būdavo nunešamas į sodą. Nepurenama, nekasama dirva susislėgė. Tada rugpjūčio pradžioje padariau eksperimentą.
Pedantiškai surinkau viską, kas užaugo ir liko nereikalinga po derliaus nuėmimo lysvėje – žirnių, šparaginių pupelių virkščios, kopūstų lapai, morkienojai, burokėlių lapai, visokių žolių dalys be šaknų ir su šaknimis, paklotės likučiai. Viską susmulkinau. Kažkas dar augo toje lysvėje, kitose vietose ruošiausi sėti daikonus, salotas, ridikėlius, persodinti kaliaropių daigus. Padariau tokią banguotą lysvę – iškasiau griovelius ir tarp jų suformavau kauburėlius. Ant kauburėlių sėjau ir sodinau, o į griovelių dugną įmečiau šviežio arklio mėšlo ir supyliau susmulkintą daržovių liekanų masę. Ten buvo ir sausesnių karkasinių stagarų ir šlapesnių lapų liekanų, toks geras mišrus organinis mulčias. Ant jo užbėriau ploną sluoksnį žemės ir pasėjau miežius. Sėklas ir daigus ant kauburėlių šiek tiek uždengiau sausesniu šienu, tik kad nedžiūtų žemė. Viskas augo labai gerai, o po kokio mėnesio visa organika gioveliuose buvo pavirtusi į tokį nesubrendusį kompostą. Miežiai irgi gerokai paaugo. Toks vietinis kompostavimas mano sąlygomis labai pasiteisino. Todėl visą rudenį ėmiau derlių, smulkinau visas daržo liekanas, pyliau į griovelius ir sėjau visokius sideratinius augalus. Pavasarį keisiu griovelius ir kauburėlius vietomis ir vėl sėsiu priešsėlius anksti pavasarį iki pagrindinės daržovių sėjos. Užaugs ir medžiaga paklotei, ir liks šaknys podirvio purenimui. Organikos smulkinimui prisigaminau visokių prietaisų, tai tas darbas pasidarė visai spartus. Dabar beliko juos tobulinti.
Pagrindinės idėjos buvo išbandytos ir pasiteisino. Kitą sezoną tik tobulinsiu. Ypač banguotas lysves. Dar turiu idėjų dėl daržovių asortimento. Labiausiai domina lapiniai kopūstai, mangoldai – viskas, ką galima skinti ir po šalčių, ir nereikia sandėliuoti. Pažiūrėsiu kaip peržiemos mangoldai ir ar tikrai atžels pavasarį. Dar galvoju apie galimybę išlaikyti daugumą šakniavaisinių žemėje per žiemą. Ir ne tik išlaikyti, bet turėti galimybę bet kada, ir per šalčius, išsirauti juos iš lysvės.
Kokius matote GŽ pliusus? Pagrindiniai GŽ pliusai – tikra, neplastmasinė gamtinė aplinka ir sveikos skanios daržovės, uogos, vaisiai bei visi valgomi laukiniai augalai. Dar gera proto mankšta, eksperimentai, pats natūralus buvimas gamtoje.
Ritą Susnienę kalbino Laimis Žmuida Tolesniam domėjimuisi. Architektės daržas: mažiau darbo, daugiau laimės | |||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
