Mokslo ir technologijų pasaulis

Penktadienį virš Uralo subyrėjusi ir sudegusi kosminė uoliena atmosferoje sukėlė infragarso bangas, kurias užregistravo 11 visame pasaulyje (Grenlandijoje, Afrikoje, Kamčiatkoje ir kt.) išdėstytų stočių, informuoja "Space.com". O seisminį aktyvumą registruojančios stotys fiksavo virpesius, prilygstančius 2,7 balo pagal Richterio skalę.

Infragarsinių bangų registravimo tinklą visame pasaulyje sudaro 60 stočių, kurias aptarnauja Visuotinės branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija CTBTO (Comprehensive Nuclear Test Ban Treaty Organization).

Infragarsinių bangų diapazonas apima garso bangas nuo 20 iki 0,01 herco. Atmosferoje tokios bangos gali nukeliauti labi didelius atstumus, o žmogaus ausis tokio dažnio bangų negirdi. Tiesa, drambliai, banginiai ir net balandžiai infragarsinėmis bangomis ir komunikuoja, ir naviguoja.

CTBTO infragarsinių stočių tinklas sudaro galimybę identifikuoti atmosferoje įvykusių sprogimų vietą ir mastą. Žmogaus sukelti sprogimų (pvz., bombų) generuotos infragarsinės bangos skiriasi nuo gamtinės kilmės (pvz., meteorų) inicijuotų infragarsinių bangų.

"Remdamiesi infragarsinių stočių įrašų duomenimis, NASA mokslininkai priėjo išvadą, kad virš Čeliabinsko sudegęs bolidas išskyrė apie 300 kilotonų energijos, - pareiškė NASA Maršalo kosminių skrydžių centro Hantsvilyje (Alabama, JAV) Meteoroidų biuro vadovas Bilas Kukas (Bill Cooke). – Tai – maždaug 20-25 kartus daugiau energijos nei išskyrė kuri nors iš Antrojo pasaulinio karo metais numestos atominės bombos. Tiesa, sprogimo virš Čeliabinsko būta gerokai silpnesnio nei 1908 m. Tunguskoje – ten įvyko 10-15 megatonų galios sprogimas."