Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai Jane sutiko Johną, žinojo, kad jie tikrai praleis kartu visą gyvenimą. Pora aštuonerius metus dalyvavo skrydžių į kosmosą mokymuose, o tada jų laukė kelionė be galimybės grįžti atgal.

Kaip pirmosios Marso kolonijos nariai Jane and Johnas pamažu darėsi vis artimesni, mat juos siejo ateitis kitoje planetoje. Stiprėjant dvasiniam ryšiui, netruko atsirasti ir fizinis. Tada pora suprato, kad susiduria su esminiu klausimu, kurio spręsti per visus mokymų metus nesimokė: seksas Marse.

Jane ir Johnas yra išgalvoti veikėjai. Jei bus pradėti vykdyti dabar pateikti Marso kolonizacijos projektai, tokių situacijų galime sulaukti jau po 10 metų. Nors tai skamba kaip fantastinio kūrinio įžanga, yra ir labai prastų realių žinių – seksas Marse yra visiškai netirtas klausimas ir net neaišku, ar tokia veikla nekeltų pavojaus gyvybei, informuoja mashable.com.

Seksas kosmose: per didelis tabu net tyrimams

Išgirdę klausimą apie seksą kosmose federalinių agentūrų atstovai nutyla. NASA teigia, kad iki šiol nebuvo atliktas joks su seksu susijęs eksperimentas, o buvę astronautai sako nieko nežiną. Tačiau taip yra dėl to, kad kol kas kalbama tik apie trumpalaikes misijas.

Žmonių kolonijų Marse įkūrimas yra žmonijos ateitis. Jei tai pirmoji padarys NASA, kelionė užsitęs apie dvejus metus. Jei žmones į Raudonąją planetą siųs privati kompanija, tai bus kelionė į vieną pusę be galimybės grįžti į žemę.

Bet kuriuo atveju sekso Marse klausimas turės būti nagrinėjamas ir todėl, kad į ilgalaikę misiją keliautų mišri komanda. 2013 metais tiek NASA, tiek privačios kompanijos visais būdais bando išvengti šios temos.

„Yra keli pagrindiniai žmogaus instinktai: turėti pastogę, valgyti, daugintis, tad negalvoti apie vieną iš jų yra sunkiai suprantamas pasirinkimas ruošiantis užkariauti kitą planetą“, – teigia NASA ir kitas su kosmoso tyrinėjimais susijusias agentūras konsultuojanti moters sveikatos specialistė daktarė Saralyn Mark.

Pagrindinis klausimas yra, kaip žmonių kūnai reaguos į tik 40 procentų gravitacijos poveikį Marse.

Organizacija „Mars Society“ (Marso bendruomenė) pritaria žmonių grupės išsiuntimui į naująją planetą visam gyvenimui. Organizacijos nariai vykdo bandomąsias misijas savo Marso dykumos tyrimų stotyje (MDRS) (Utah valstija), kuri buvo pastatyta siekiant simuliuti Marso aplinką.

Kas dvi savaites 5 ar 6 nariai vykdo įprastas užduotis, kurios yra panašios į planuojamus Marso kolonistų darbus, būtinus atlikti, kad, pavyzdžiui, užsiaugintų maisto. Daktaras Krisas Lehnhardtas tiki, kad dauginimasis ir moterų sveikata yra vienas pagrindinių klausimų ruošiantis apgyvendinti Marsą.

Pasak jo, istorija moko, kad kolonijos tam tikru metu tapdavo savarankiškos, o jei žmonės negalės daugintis, nebus kam joje gyventi.

Kaip „daryti tai“ Marse?

MDRS kol kas nebuvo atlikta jokių eksperimentų, kurie padėtų išsiaiškinti gravitacijos poveikį seksui. K. Lehnhardtas siūlo sekso Marse galimybę ir sąlygas vertinti pagal tai, ką sužinojome apie kūnus iš misijų tarptautinėje kosmoso stotyje (mikrogravitacijos sąlygos).

Visi matėme filmuotą medžiagą, kur kosmonautai „sklando“ mikrogravitacijos sąlygomis kosmoso stotyje, tačiau Marse būtų šiek tiek kitaip, nes čia yra dalinė gravitacija. Jei būtų kalbama apie fizinį malonumą, seksas Marse nelabai skirtųsi nuo sekso Žemėje, tik reikėtų prisitaikyti prie sąlygų ir priprasti prie naujovių.

Taip pat kaip ir astronautams kosminėje stotyje, kolonistams jų pastatuose nereikėtų dėvėti kosminių kostiumų, nes aplinka būtų tokia pat kaip ir Žemėje. Pagrindinė užduotis būtų rasti optimaliausią būdą kontaktui išlaikyti, mat du kūnai nuolat atitrūktų vienas nuo kito. Tai nėra neįmanoma, bet greičiausiai būtų labai nepatogu.

Gimstamumo kontrolė kitoje planetoje

Kai pradedama kalbėti apie seksą Marse, reiktų suprasti, kad dar didesnė problema yra dauginimasis. Jei tikrasis misijos tikslas yra rasti kitą planetą, kurioje galėtų gyventi žmonės, seksas ir nėštumas turėtų būti griežtai peržiūrėti ir reglamentuoti klausimai.

K. Lehnhardtas teigia, kad dauginimosi ir nėštumo klausimu reikia pradėti rūpintis kur kas anksčiau, nei žmonės apsigyvens Marse, nes nuo to labai priklausys ir išsiųstosios grupės gyvenimas.

Tačiau daug Marso kolonizacijos šalininkų mano, kad nėštumas nebus rimtas klausimas pirmajai kolonistų grupei.

Sausio mėnesį „Mashable“ kalbino Norbertą Kraftą, kompanijos „Mars One“, norinčios išsiųsti grupę kolonistų į Marsą 2023 m., vyriausiąjį mediką. Paklaustas apie pasirengimą seksui ir nėštumui Marse, gydytojas pabrėžė, kad kompanija stengsis atrinktus kolonistus supažindinti su visomis įmanomomis problemomis, kurių gali kilti kolonijoje bandant užsiimti seksu.

„Mars One“ idealiu atveju pirmųjų kelių misijų kolonistai (apytiksliai 30-ies žmonių grupę planuojama išsiųsti kas dvejus metus) visiškai nesidaugintų. Kai komanda surinktų daugiau informacijos apie gyvenamąją aplinką Marse, būtų atliekami bandymai su gyvūnais. N. Krafto teigimu, kompanija siųs ir kontraceptines priemones.

Tačiau neatmetama galimybė, kad kontracepcija, veikianti Žemėje, gali neveikti Marse. Šiuo metu turima labai mažai informacijos, kaip moters organizmas prisitaikys prie mažos gravitacijos aplinkos ir kaip dėl to pakis jos hormonų pusiausvyra. Taigi kurti kontraceptikus, veikiančius Marse, prieš misijai ten išvykstant nėra prasmės. Kai kurie medikai šiuo atveju kaip išeitį siūlo gimdos spirales, tačiau dėl gravitacijos pokyčių tikėtinas jos judėjimas gali sužaloti gimdą. Dar vienas labai kontroversiškas pasiūlymas spręsti šią problemą yra moterų sterilizacija.

Kai kurie misijos šalininkai teigia, kad sveikintinas sprendimas būtų kolonistams prieš skrydį pašalinti tokius nereikalingus organus kaip apendicitas ir tonzilės, kad būtų išvengta jų sukeliamų problemų. Tačiau prakalbus apie gimdą sveikatos ekspertų nuomonės išsiskiria.

Pirmasis žmogus marsietis

Prieš pradedant kalbėti apie nėštumą Marse, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar moteris gali pastoti esant mažai gravitacijai. Jei Žemėje moters ciklas paprastai yra 28 dienos, neaišku, kaip jis galėtų pasikeisti Marse, kur viena diena yra 24,65 valandos. Kitas klausimas yra gravitacijos poveikis kaulams. Kosmose kosmonautų kaulų tankis sumažėja 1–5 procentais. Čia bent iš dalies galima pasiremti informacija apie sunkiomis bulimijos ir anoreksijos formomis sergančias moteris, nes sumažėja ne tik jų kaulų tankis, bet ir hormonų lygis; tai pamažu nulemia ir ciklo sutrikimus. Tačiau reikia atsižvelgti, kad ankstesnėse trumpo laikotarpio misijose moterų periodai reikšmingai nepakito.

Pasak gydytojo N. Lehnhardto, jei moteris serga mėnesinėmis ir vyksta ovuliacija, galimybė pastoti kosmose išlieka, tačiau tik tuo atveju, jei bus tinkamas spermatozoidų judrumas. Galiausiai dar reikia atkreipti dėmesį, ar kiaušinėlis galės įsitvirtinti gimdoje.

Taigi, ar galime tikėtis, kad Jane ir Johno meilės istorija turės laimingą pabaigą? Šeiminė laimė gal ir negarantuota, tačiau yra didelė galimybė, kad seksas Marse bus įprastas reiškinys.