Mokslo ir technologijų pasaulis

2012 metų pabaigoje NASA kartu su Europos kosmoso agentūra sėkmingai baigė taip vadinamo „kosminio Interneto protokolo“ bandymus. Pastarojo projekto esmė – išbandyti interneto protokolą, kuriuo būtų galima palaikyti ryšį tarp Žemės ir kosmoso. Pati bandymų procedūra buvo gana paprasta: iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) reikėjo valdyti Žemėje esantį robotą.

Protokolas šiuo metu vadinasi DTN (Desruption Tolerant Networking), o labiausiai įprasto TCP/IP skiriasi tuo, jog nebūtina nuolat būti prisijungusiam, kadangi visa tai organizuoti, atsižvelgiant į nežemiškas sąlygas, dažnai būna sudėtinga ar neįmanoma. Paketas bus perduodamas iki patvirtinimo iš gavėjo pusės, tokiu būdu, viskas bus pristatyta adresatui nepriklausomai nuo klaidų ir pertrūkimų.

Reikia pažymėti, jog pastarasis eksperimentas nėra pirmasis. DTN protokolo kūrimas NASA specialistų buvo vykdomas gana seniai, nors pavadinimą jis gavo tik 2002 m. Pirmieji bandymai buvo atlikti 2008 m., kai zondas Deep Impact perdavė į Žemę dešimtis fotografijų iš didesnio nei 32 mln. kilometrų atstumo, įrodydamas protokolo gyvybingumą. Vėlesni bandymai parodė, kad DTN leidžia realiu laiku valdyti automatizuotas sistemas.

Viename iš paskutinių bandymų dalyvavo Sunita Williams, 33-ios TKS ekspedicijos vadovė, o ji valdė Žemėje esantį robotą, surinktą iš konstruktoriaus LEGO kaladėlių.

Dabar gi puslapis Daily tech pasidalino su skaitytojais nauja informacija, susijusia su NASA planais realizuoti visavertį interneto tinklą, susiejantį kosmose esančius objektus. Tam reikalui į Žemės orbitą ketinama pasiųsti naujus palydovus, palaikančius naująją, patikimesnę ir labiau apsaugotą nuo įsilaužimų programinę įrangą. Pastarasis faktorius ypač svarbus, kadangi baiminamasi 2007 ir 2008 metų įvykių pasikartojimo: tuomet, kaip spėja specialistai, į NASA palydovų darbą įsikišo kinų hakeriai.

Galutinis diskredituotos ryšių sistemos pakeitimo terminas numatytas 2020 metų pabaigoje, kai visi ją palaikantys palydovai bus pasenę. Galima spėti, kad NASA ruošia komunikacinę bazę ekspedicijai į Marsą, kuri nuolat tobulėjant technologijoms, po truputį pinga, taigi tokios misijos pradžios laikas nuolat artėja. Pavyzdžiui, dar 2010 metais „bilietas į Marsą“ buvo vertinamas 100 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu šiandien tokia kelionė atsieina kiek mažiau nei 18 mlrd. JAV dolerių.