Mokslo ir technologijų pasaulis

2013 m. balandžio mėnesio žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ buvo išspausdinti Lietuvos mokslininkų atlikto tyrimo duomenys. Įvairiuose Lietuvos vietovėse pacientams, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu, pamatavus akispūdį ir nufotografavus jų akių dugną su nešiojamąja diagnostine kamera „Optomed Smartscope“, paaiškėjo šokiruojantys rezultatai.

Diabetinė retinopatija nustatyta 47,1 proc. tiriamųjų, iš jų 85 nauji diabetinės retinopatijos atvejai. Dėl rastų didelių pokyčių analizuojant akių dugno nuotraukas, papildoma oftalmologo konsultacija rekomenduota 44 tirtiesiems. Mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių, kurie serga šia sunkia liga, nepasiekia reikiama medikų pagalba.

Lietuvos mokslininkai ir gydytojai atliko sergančiųjų cukriniu diabetu tyrimą įvairiuose Lietuvos miestuose

Lietuvos sveikatos mokslų universitete dirbantys mokslininkai: prof. Leonas Valius, Kristina Lazaravičienė, Auksė Domeikienė ir Šeimos medicinos klinikos gydytojos rezidentės: Elžbieta Mertin, Rūta Nikonovienė, Eugenija Stonkutė, Justina Šidlauskienė 2011 m. gegužės – 2012 m. spalio mėnesiais lankėsi Alytaus, Kupiškio, Molėtų, Pabradės, Šiaulių, Vilkijos, Kazlų Rūdos, Zarasų, Biržų, Utenos, Panevėžio, Ignalinos, Pagėgių, Klaipėdos, Kėdainių miestuose, 14 viešųjų pirminės sveikatos priežiūros centrų bei dviejose privačiose šeimos medicinos klinikose.

Buvo pakviesti visi toje įstaigoje besigydantys pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Šia liga serga apie 347 mln. pasaulio gyventojų, prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius išaugs iki 438 mln. Lietuvoje 2008 m. 2 tipo cukriniu diabetu serga 5 proc. gyventojų. Viena dažniausių šios ligos komplikacijų – diabetinė retinopatija, kurios metu pažeidžiamos akies tinklainės kraujagyslės, žmogus gali apakti.

Ši komplikacija nustatoma vienam iš penkių naujai diagnozuotų 2 tipo cukrinio diabeto atvejų. Gydymas būna ne toks veiksmingas, koks galėtų būti ankstyvosios diabetinės retinopatijos stadijos metu. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ankstyva cukrinio diabeto ir diabetinės retinopatijos diagnostika, gera gliukozės kiekio kraujyje kontrolė gali sustabdyti regos blogėjimą.

Ne visi pacientai mūsų šalyje turi galimybę laiku pasitikrinti akis pas oftalmologą

Šeimos gydytojas yra atsakingas už gerą cukrinio diabeto priežiūrą. Efektyvios patikros ir gydymo programos gali žymiai sumažinti aklumo nuo diabetinės retinopatijos dažnį. Tyrimą atlikusių mokslininkių teigimu, Islandijoje per 15 metų (1980–1995 m.), įdiegus stebėseną, netekusiųjų regėjimo dėl diabetinės retinopatijos sumažėjo iki 4,0 proc. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įstatymą dėl diabetinių akių komplikacijų pacientai turi būti tiriami gydytojo oftalmologo cukrinio diabeto diagnozės nustatymo metu, vėliau – ne rečiau kaip kartą per metus.

Deja, ne visi šia sunkia liga sergantys Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys nutolusiuose nuo centro šalies regionuose turi galimybę laiku pasitikrinti akis pas oftalmologą. Šių specialistų ypač trūksta rajoninėse gydymo įstaigose. Ne kiekvienas pacientas dėl materialinės padėties gali, netgi gavęs siuntimą, atvykti į antrojo lygio gydymo įstaigą oftalmologo konsultacijai. 

Naujausi skaitmeninio vaizdavimo pasiekimai atvėrė naujas retinopatijos nustatymo galimybes, kurios padeda greičiau diagnozuoti ir gydyti cukriniu diabetu sergančius žmones. Svarbus vaidmuo tenka pirminės sveikatos priežiūros specialistams, kurie atlieka cukriniu diabetu sergančiųjų atranką. Bandoma nauja stebėsenos programa diabetinės retinopatijos profilaktikai Lietuvoje kai, neplečiant vyzdžio, mobiliąja skaitmeninės diagnostinės „Optomed Smartscope“ kamera fotografuojamas akių dugnas.

Iš nuotraukų galima įvertinti tinklainę bei regos nervą. Fotografuojant skaitmenine mobiliąja diagnostine kamera, galima atlikti akies dugno tyrimą plačiu 45° kampu. Dėl mažo kameros svorio fotoaparatą galima naudoti įvairiomis sąlygomis (nebūtinai klinikoje), tirti gulinčius pacientus. Prietaisas gali būti montuojamas ant specialaus adapterio, kuris suteikia papildomą vizualizavimo stabilumą.

Diabetinė retinopatija nustatyta 47,1 proc. tyriamųjų, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu

Akių dugnų nuotraukos nuotoliniu būdu perduodamos įvertinti gydytojams oftalmologams. Taip sudaroma galimybė sergantiesiems cukriniu diabetu būti konsultuojamiems oftalmologo nuotoliniu būdu, gauti rekomendacijas dėl tolesnės ligos priežiūros bei gydymo. Šio tyrimo metu akių dugno nuotraukos buvo saugomos diagnostinėje kameroje, vėliau perkeliamos į informacinę sistemą. Panaudojus telemedicinos galimybes, nuotoliniu būdu duomenis analizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akių klinikos oftalmologai.

Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu, diabetinė retinopatija nustatyta 47,1 proc. Dėl rastų didelių pokyčių papildoma oftalmologo konsultacija rekomenduota 44 diabetine retinopatija sergantiems pacientams. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau diabetinės retinopatijos atvejų nustatyta vyrams – 57,5 proc., moterims – 41,6 proc.

Nuotolinės konsultacijos Lietuvoje realybe taps jau šiais metais 

Tyrimą atlikusios jaunosios mokslininkės teigia, kad, naudojant telemedicinos technologijas, galima daryti akių dugno nuotraukas, kurios internetu siunčiamos įvertinti oftalmologui. Specialistas gali diagnozuoti ligą ir operatyviai konsultuoti. Telemedicinos technologijos efektyviai palengvina cukrinio diabeto kontrolę, pagerina specializuotų paslaugų prieinamumą pacientams, ypač gyvenantiems kaimiškosiose vietose.

Pasak pirmosios Centrinės ir Rytų Europos regiono UAB „Teleklinika“ vadovo Kristijono Valiaus, Lietuvoje kuriama sistema, kuri sujungs gydytojus su pacientais. „Iki šiol nebuvo technologijų, kurios leistų ne tik gydytojams konsultuotis su kolegomis, tačiau nuotoliniu būdu taip daryti ir pacientams. Nuo šiol pacientai, neišeidami iš namų, galės gauti reikiamas konsultacijas. Tai padės spręsti aktualią problemą – medicinos paslaugų mobilumą ir prieinamumą, kuris iki šiol buvo pagrįstas gydytojų mobilumu“, – sakė Kristijonas Valius.

„Teleklinikos“ vadovas pasakojo, kad gydytojų konsultacijos bus prieinamos naudojantis išmaniaisiais telefonais ir internetu. Sistema jau sukurta, ji šiuo metu testuojama atrinktose Lietuvos klinikose įvairiuose Lietuvos regionuose.

„Sistema visiems Lietuvos pacientams bus prieinama nuo šių metų rudens. Centrinės ir Rytų Europos pacientai sistema galės naudotis nuo 2014 metų. Numatoma, kad nuotolinės konsultacijos kainuos kur kas mažiau nei „gyvos“ konsultacijos, laukimo laikas bus nepalyginamai trumpesnis. Pacientai atsakymus į klausimus gaus per 24 val.“, – teigė Kristijonas Valius, pabrėždamas, kad šis projektas kuriamas bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkais, partneriais iš Suomijos „Optomed“, telekomunikacijų bendrove „Omnitel“ ir internetinių sprendimų profesionalais „Data Dog“. 

Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje informacinės technologijos koja kojon žengia su pasaulinėmis tendencijomis. „Gerai išvystyta mobiliojo interneto infrastruktūra Lietuvoje sudaro visas galimybes sėkmingai plėtoti telemedicinos sritį. Mes žengiame kartu su pasaulio inovacijomis telemedicinoje ir tikime šios paslaugos mobilumo nauda Lietuvos žmonėms“, - sakė „Omnitel“ sprendimų ir strateginės partnerystės centro vadovas Jonas Davalga.