Mokslo ir technologijų pasaulis

Pirmas į akis krentantis dalykas įžengus į Niujorko galerijoje MoMA įrengtą Lietaus Kambarį – tiesiog prie grindų spaudžianti tropinė drėgmė. Po to dėmesį patraukia nuo dirbtinių lubų žemyn krintančių tūkstančių litrų vandens šniokštimas. O kai akys apsipranta su tamsa, išvysti ir jį – Lietaus Kambarį, 1 tūkst. kvadratinių pėdų uždarą erdvę, kurioje lietus kliokte kliokia. Tiesa, po jį vaikštinėjantys lankytojai – sausutėliai. Nors vaikščioja be skėčių ir be kitų apsaugos nuo lietaus priemonių.

Instaliacijos lankytojus nuo lietaus lašų apsaugo aštuoni judesių jutikliai, instaliuoti virš Lietaus Kambario. Todėl nuo lubų pliaupiantis vanduo išsilenkia jo kelyje grindų link pasitaikančių vaikščiojančių dvikojų kliūčių taip, kad pastarosios lieka visiškai sausos. Jausmas, kurį patiri vaikštinėdamas po tropinę liūtį ir likdamas sausas – labai keistas, siurrealistiškas ir unikalus. Ne mažiau įdomu stebėti, kaip žmonės reaguoja į tokį paradoksą.

"Lietaus Kambarys išstumia žmones iš patogumo jausmo burbulo ir tiesiogiai veikia bazinius refleksinius mechanizmus bei provokuoja intuiciją, - aiškina instaliacijos kūrėjai iš Londono technologijų ir meno trupės "rAndom International". – Stebėti, kaip šie neprognozuojami psichologiniai veiksniai paveikia lankytojus ir eksperimentavimas su sunkiai suvokiamo elgesio pasauliu yra pagrindinis stimulas, skatinęs mus sukurti tokią instaliaciją."

Savo kūrinio technologijas minėtos trupės menininkai tobulino trejus metus. Atkurti lietų ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk vandens lašai, krintantys iš kelių metrų aukščio, juntami visai kitaip nei lašai, krintantys iš kelių tūkstančių metrų aukštyje susitvenkusių debesų. Neeilinių technologinių sprendimų reikalauja ir kita Lietaus Kambario sąlyga – kaip patalpoje priversti cirkuliuoti tūkstančius litrų vandens taip, kaip jis cirkuliuoja atmosferoje? Šiaip ar taip, įveikti šiuos technologinius iššūkius menininkams pavyko.