Mokslo ir technologijų pasaulis

Kontroliuojamam klinikiniam tyrimui buvo naudojama probiotiko Lactobacillus reuteri padermė NCIMB 30242. Tyrimo ataskaitą paskelbė JAV endokrinologų draugijos žurnalas „The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“.

Tyrimo vadovas dr. Mitchell Jones iš Monrealio McGill universiteto ir jo kolegos išnagrinėjo 127 sveikų asmenų duomenis iš gydymo įstaigų Čekijoje. Devynias savaites tiriamieji vartojo placebą arba probiotikus L. reuteri NCIMB 30242.

Nenustatyta, kad skirtųsi, kaip vienos ar kitos grupės nariai įsisavino vitaminus A, E ar beta karotiną, tačiau probiotikų gavusieji vitaminą D įsisavino 25,5 proc. geriau.

Šis tyrimas yra pirmasis, kuris parodė, jog probiotikų papildai gali padidinti vadinamojo saulės vitamino kiekį žmogaus organizme, praneša nutraingredients.com. Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, jo gaunama ir su tam tikrais maisto produktais.

Mokslininkai pažymi, kad nepakankamas vitamino D kiekis organizme gali lemti osteoporozę, rachitą, širdies ligas, diabetą ir vėžį, susilpnėja imuninė sistema.

Vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus. Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys – lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat jo yra žuvų taukuose ir kiaušinio trynyje.

Mokslininkai nesutaria, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – nuo 5 iki 15 mikrogamų, priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių.

Tačiau vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartojama daugiau, kai kurie mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 50 mikrogramų per dieną.