Moterų, rūkančių nėštumo metu, vaikams tris kartus dažniau pasireiškia klausos sutrikimai paauglystėje.
Rūkymas veikia vaisiaus klausos aparatą
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad paauglių, kuriems buvo nustatytas aukšto ir žemo dažnio klausos defektas, motinos nėštumo metu rūkė.
Rūkymas – pagrindinis faktorius, kuris veikia besivystantį vaisiaus klausos aparatą.
JAV nėštumo metu rūko apie 12 proc. moterų. Jų vaikams dažniau pasireiškia kalbos, skaitymo ir bendravimo sutrikimai.
2005-2006 metais 964 paaugliams (12–15 metų amžiaus) buvo tiriama klausa, vertinant motinų aktyvų ir pasyvų rūkymą nėštumo metu. Dalyviams buvo atliekama standartizuota audiometrija ir tiriamas biomarkerio kotinino kiekis kraujo serume. Neurosensorinis klausos sutrikimas buvo apibrėžiamas kaip klausa didesniems nei 15 dB garsams, 0,5, 1,0, 2 kHz (žemo dažnio) garsams ir 3, 4, 6, 8 kHz (aukšto dažnio) garsams.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš 964 paauglių 16,2 proc. motinos nėštumo metu rūkė. Šių paauglių klausos slenkstis buvo 2-6 kHz didesnis, 2,6 kartus dažnesnis vienpusis neurosensorinis klausos sutrikimas žemo dažnio garsams lyginant su kontroline grupe vaikų, kurių motinos nėštumo metu nerūkė.
Rizika nepriklausė nuo pasyvaus rūkymo.
Nors klausos sutrikimas nedidelis, tačiau tai kelia susirūpinimą. Tyrimai rodo, kad rūkymas veikia vaisiaus neurosensorinio klausos aparato vystymąsi ir pasireiškia anksti. Sutrikusi klausa trukdo vystytis kalbai, pažinimo procesams, psichikai ir bendravimui bei palieka nenuspėjamas pasekmes visam gyvenimui.
Įgimti sutrikimai – negrįžtamo pobūdžio
„Normali klausa – kai klausos slenksčiai 0,5-2,0 kHz diapazone neviršija 15 dB (0-15 dB). Klausos sutrikimas – tai sumažėjęs klausos jautrumas, arba tiesiog blogesnė klausa. Priklausomai nuo to, kiek jis išreikštas, vienpusis ar abipusis, gali būti, kad asmuo subjektyviai net nejaučia blogiau girdįs. Klausa priklauso nuo garsą pravedančios sistemos (išorinė ir vidurinė ausis) ir suvokiančios (vidinė ausis) funkcijos. Pastarosios pažeidimas ir vadinamas neurosensoriniu“, – paaiškino gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius.
Priklausomai nuo to, įgimtas ar įgytas šis sutrikimas, jo priežastys gali būti įvairios – nuo motinos infekcinių ligų nėštumo periodu iki triukšmo poveikio. Įgimtas neurosensorinis klausos sutrikimas, kaip ir dėl motinos rūkymo, paprastai būna negrįžtamo pobūdžio, – informavo gydytojas.