Mokslo ir technologijų pasaulis

Bakterijos, sukeliančios aknę (acne) – spuogus, iškylančius dėl odos riebalų liaukų ir plaukų maišelių uždegimo – randamos ant kiekvieno žmogaus odos, tačiau vos vienam iš penkių gyvenime nusišypso sėkmė susidurti tik su vienu kitu spuogu. Kokia šių žmonių paslaptis?

Visų paauglių laimei, Kalifornijos universiteto Los Andžele (University of California, Los Angeles (UCLA)) atliktas tyrimas kartu su mokslininkais Vašingtono universitete Sent Luise (Washington University in St. Louis) bei Los Andželo Biomedicinos tyrimų institute (Los Angeles Biomedical Research Institute, LA BioMed) išaiškino, kad aknės bakterijos sudarytos iš kelių štamų: „gerųjų“, apsaugančių odą, ir „blogųjų“, sukeliančių spuogus.

Rezultatai, paskelbti žurnale Journal of Investigative Dermatology, gali paspartinti įvairiausių naujų aknės gydymo ir prevencijos metodų sukūrimą.

„Išsiaiškinome, kad ne visos aknės bakterijos sukelia spuogus. Vienas štamas netgi gali padėti išsaugoti sveiką odą,“ – aiškino Huiying Li, tyrimo pagrindinė autorė bei molekulinės ir medicininės farmakologijos docentė Kalifornijos universiteto Los Andžele Deivido Gefeno Medicinos mokykloje (David Geffen School of Medicine). „Tikimės pritaikyti šias žinias kurdami naujus metodus, leisiančius stabdyti odos dėmių atsiradimą bei įgalindami dermatologus tinkamai parinkti kiekvienam pacientui reikalingą gydymą atsižvelgiant į jo veide įsikūrusį unikalų bakterijų mišinį.“ 

Mokslininkai stebėjo smulkias bakterijas, Propionibacterium acnes, kurios prisitaikiusi prie riebaluotos odos porų aplinkos. Šioms bakterijoms patraukus imuninės sistemos dėmesį atsiranda paburkę, raudoni kauburėliai – aknė.

Naudodami nereceptines, porų valymui skirtas juosteles, LA BioMed ir UCLA mokslininkai surinko P. acnes bakterijų mėginius iš 49 spuoguotų bei 52 sveiką odą turinčių savanorių. Išskyrę mikrobinę DNR iš juostelėse įstrigusių bakterijų, Li laboratorijoje dirbantys mokslininkai susekė genetinius markerius, atpažino skirtingus bakterijų štamus kiekvieno savanorio porose ir užfiksavo, ar savanoris sirgo akne.

Po to, iš juostelių laboratorijoje buvo užaugintos bakterijų kultūros bei išgryninta apie 1,000 štamų. Vašingtono universiteto mokslininkai susekvenavo 66 P. acnes štamų genomus. Tai leido pagrindiniam bendraautoriui Shuta Tomida iš UCLA išnagrinėti kiekvienam štamui unikalius genus.

„Mus sudomino ryškus skirtumas tarp štamų, gautų iš pažeistą ir sveiką odą turinčių asmenų,“ – sakė bendraautorius dr. Noah Craft, dermatologas bei Imunoterapeutikos tyrimų centro (Center for Immunotherapeutics Research), įeinančio į LA BioMed ir UCLA Medicinos centro (Harbor-UCLA Medical Center) sudėtį, direktorius. „Du unikalūs P. acnes štamai pasirodydavo viename iš penkių akne sergančių savanorių, tačiau retai sveikų savanorių tarpe.“

Didžiausias atradimas tebebuvo priešakyje.

„Komandą ypatingai suintrigavo trečio P. acnes štamo, dažno sveikoje ir retai sutinkamo sergančioje odoje, atradimas,“ – sako Li, kuri taip pat yra UCLA Krumpo molekulinio vaizdo gavimo instituto (Crump Institute for Molecular Imaging) narė. „Manome, kad štamas išsiskiria savo turimu natūraliu gynybos mechanizmu, leidžiančiu atpažinti ir sunaikinti užpuolėjus prieš jiems užkrečiant bakterijų ląsteles.“

Suteikdami vilčių sergantiems akne mokslininkai tiki, jog padidinus šio naudingo P.acnes štamo kiekį naudojant paprastą kremą ar losjoną galima pagražinti taškuotus žmonių veidus.

„Šis P. acnes štamas gali apsaugoti odą taip, kaip gyvosios jogurto bakterijos apsaugo žarnyną nuo pavojingų mikrobų.“ – sako Li. „Mūsų sekantis žingstis – ištirti, ar probiotiniai kremai sugebės apsaugoti odą nuo blogųjų bakterijų invazijos ir užkirsti kelią spuogų formavimuisi.“

Nauji vaistai, galintys sunaikinti kenksmingus P. acnes štamus nepažeisdami naudingųjų; aknę sukeliančių bakterijų žudymas pasitelkiant virusus; bei paprastas testas, parodysiantis riziką ateityje susirgti agresyvia aknės forma taps papildomų tyrimų dėmesio centrais.

„Mūsų tyrimas pabrėžia mikrobų tyrinėjimų naudojant štamų analizę svarbą atskleidžiant bakterijų vaidmenį sveikatos palaikyme ir ligų atsiradime,“ – teigia bendraautorius George Weinstock, Genomo instituto direktorius ir genetikos profesorius Vašingtono universitete. „Tokia analizė pasižymi didesne rezoliucija negu tyrimai, kurie remiasi bakterinėmis kultūromis ar skirtumais tarp skirtingų bakterijų rūšių.“

Aknė kažkuriuo gyvenimo metu paveikia 80 proc. amerikiečių, tačiau kol kas mokslininkai apie sutrikimo priežastis žino nedaug, o progresas vystant naujus gydymo būdus – lėtas. Dermatologams prieinami kovojimo su akne būdai – benzoilo peroksidas, antibiotikai bei vaistas Accutane (izotretinoinas) – nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Agresyviausios aknės formos antibiotikams atsparios, o Accutane pasižymi nemaloniais šalutiniais poveikiais.