Kofeinas: sukelia priklausomybę, bet narkotikams nepriskiriamas
|
Kavos pupelėse gausu kofeino
©burtonator.wordpress.com Kofeinas – stipri ksantinų klasės stimuliuojanti medžiaga. Natūraliai gaunamas junginys yra visame pasaulyje populiariausia tonizuojanti medžiaga. Kai kurios religijos, šnairuojančios į savijautą ir elgseną keičiančias medžiagas, netgi turi specialių išimčių kavai. Kofeinas yra priklausomybę sukeliantis psichostimuliatorius. Tiksliai nežinoma kiek šimtų milijonų žmonių yra priklausomi nuo kofeino ir negali be kasdieninės kavos dozės, bet žinoma, kad bent 90 proc. amerikiečių kasdien vartoja kavą ar kitus gėrimus su kofeinu. Nuo dažno vartojimo išsivysto tolerancija – norint pasiekti poveikį tenka vartoti vis daugiau kofeino. Kartais – tiek, kad sustiprėtų hipertenzijos, nerimo ir stiprių miego sutrikimų simptomai.
Kofeiną galime vartoti daugybe įvairiausių formų, tačiau, su labai mažomis išimtimis, šią medžiagą vartojame ją gerdami įvairiuose tirpaluose. Kofeino esama įvairiuose kainų spektro galuose esančiuose gėrimuose – nuo kolos iki civetų dalinai suvirškintų pupelių nuoviro. Pats pigiausias kofeino vartojimo būdas – kofeino tabletėmis (tiesa, Lietuvoje jos prieš keletą metų išimtos iš apyvartos). Daugiau įprastas šio stimuliuojančio junginio vartojimas – per įvairių augalų nuovirus ar užpilus. Augalai kofeiną gaminasi kaip pesticidą, padedantį apsisaugoti nuo kenkėjų. Kofeino esama kavos pupelės, arbatmedžio lapuose, yerba maté augale arba kolos riešute. Trumpai tariant, po kofeino suvartojimo žmogų apima padidinto budrumo, aktyvumo jausmas. Daugeliui mūsų tai yra išsigelbėjimas nuo rytinio mieguistumo (kuris iš tikrųjų yra kofeino abstinencijos pasekmė). Galvos skausmas, apsiblausęs protas ir bendras mieguistumas išnyksta. Jaučiatės „normaliai“ ir galite imtis dienos darbų – bent jau kol nepasibaigs kofeino veikimas. Bet kofeino mes neskaičiuojame miligramais ar milimoliais – mes jį skaičiuojame puodeliais, stiklinėmis ir litrais. Tai kaip gi susiskaičiuoti savo suvartojamas dozes? „Google“ turi patogų kofeino dozavimo įrankį, naršyklės lange pasirodantį kai ieškote tokių terminų, kaip „caffeine in coffee“ ar „caffeine in cola“. Daugelis gėrimus su kofeinu gaminančių bendrovių ant savo produktų pakuočių rašo kofeino kiekį. Pavyzdžiui, 333 ml „Coca-Cola“ skardinėje kofeino yra 34 mg. 250 ml „Red Bull“ skardinėje jo daugiau – 80 mg. O 200 ml kavos puodelyje kofeino paprastai yra dar ketvirčiu daugiau, apie 100 mg kofeino, nors galima paruošti ir 100 ml kavos su 175 mg kofeino. Taigi, kofeino kiekis kavoje labai stipriai priklauso nuo kavos darytojo. Netgi kavoje be kofeino šios medžiagos yra – paprastai 10 mg ar mažiau viename puodelyje. Kofeinas iš kavos išplaunamas arba vandeniu, arba lakiais organiniais tirpikliais, arba superkritinės temperatūros anglies dvideginiu (t. y., stipriai atšaldytu ir suslėgtu anglies dvideginiu, kuris pasižymi ir skysčio, ir dujinėmis savybėmis). Kofeino legalumas ir prieinamumas tapo priežastimi, dėl kurios šios medžiagos vartojame tiek daug ir esame nuo jos taip priklausomi. Kavos kultą palaiko milžiniška pramonė, gaminanti ne tik kavą, bet ir kramtomąją gumą, maisto produktus su kofeinu, kūno prausiklius su kofeinu ir netgi lūpų balzamą su kofeinu. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) jau pradėjo tirti, ar leistina kofeino dėjimo į maistą praktika. Bet kodėl kofeinas gali kam nors nepatikti? Kofeinas – kaprizinga medžiaga. Vadovėliuose rašoma, kad jos pusperiodis (laikas, per kurį medžiagos koncentracija organizme sumažėja pusiau) yra 4-6 valandos, tačiau iš tiesų jis yra labai individualus. Daug rūkote? Tuomet jūsų organizmas kofeiną išdegina kur kas greičiau. Vartojate vaistus, kurie gali slopinti kepenų fermentą CYP1A2? Vadinasi, kavos poveikis bus stipresnis ir ilgiau trunkantis. Jeigu jums, kaip ir bemaž 90 proc. vakarietiško pasaulio žmonių, išsivysčiusi tolerancija kavai, vadinasi, turėsite jos išgerti daugiau, kad ką nors pajustumėte, o nepageidaujami poveikiai bus stipresni. Kofeino, kaip stimulianto, teigiama nauda yra akivaizdi. Bet esama ir pavojų, apie kuriuos garsiai neskelbiama. Labai didelė meilė kavai – kaip Skandinavijoje, kur 8 puodeliai kavos per dieną yra visai normalu – padidina homocisteino kiekį kraujyje, o jis gali paskatinti širdies ligų vystymąsi. Be to, negalima pamiršti ir diskomforto, kurį sukelia bandymai mobilizuotis naudojant kavą. Aukštas kraujospūdis gali sukelti galvos skausmą. Nerimas ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis gali sukelti panikos priepuolius. Ir netgi stimuliuojantis poveikis nėra „grynas“: skirtingai nei kai kurios nelegalios stimuliuojančios medžiagos, sukeliančios stiprią euforiją ir pagerinančios koncentraciją, kofeinas gali priversti širdį plakti milžinišku ritmu, smegenims taip ir nepasiekus „darbinės būsenos“. Dar pavojingesnis yra kofeino maišymas su slopinančiais junginiais – ypač alkoholiu. Priešingi alkoholio ir kavos poveikiai vienas kitą kompensuoja, todėl žmogus gali nejučiomis suvartoti gerokai didesnį alkoholio kiekį nei pats to norėtų. Todėl alkoholio koncentracija kraujyje auga, nors žmogus nesijaučia apgirtęs. Bet kofeino pusperiodis yra kur kas trumpesnis nei alkoholio. Todėl stimuliantui išsivadėjus žmogus staiga pradeda jaustus gerokai girtesnis nei įprastai. Pradeda dominuoti alkoholio poveikis. Kavos poveikio pabaigą galima atpažinti iš stipraus pykinimo, neretai ir vėmimo, sutrikimo. Ekstremaliais atvejais įmanomas ir sąmonės netekimas – JAV studentų miesteliuose labai populiarus alkoholinis gėrimas su kofeinu „Four Loco“ vos netapo kelių studentų mirties priežastimi, todėl buvo uždraustas, rašo animalnewyork.com. | ||||||
| ||||||