Mokslo ir technologijų pasaulis

Kvinslendo universitete jau 86-erius metus vykstančio bitumo lašo paptelėjimo eksperimento kulminacijos kol kas dar niekas nėra matęs savo akimis. Bitumo lašas Kvinslendo laboratorijoje pagaliau kaptelėti turėtų šiemet, tačiau nuo 1961 m. eksperimento kulminaciją pamatyti ar užfiksuoti bandęs fizikos profesorius Džonas Meinstonas (John Mainstone) jo, deja, taip ir nebeišvys.

Kaip jau pasakojome, profesorius ne vieną sykį pražiopsojo eksperimento kulminaciją dėl skirtingų priežasčių. 1979 m. profesorius nusprendė dalyvauti viename iš įprastinių universiteto sekmadienio renginių, po kurio grįžęs lašą rado jau nukritusį. 1988 m. Dž. Meinstonas nusprendė nueiti šio to užkąsti, o kai grįžo į laboratoriją, lašas vėlgi jau buvo nukritęs (pavėluota 5 min.). 2 000 m. profesorius ruošėsi nufilmuoti ir filmavo pribrendusį retąjį momentą, tačiau sugedo vaizdo kamera…

Bitumo lašo eksperimentas Kvinslendo universitete pradėtas 1927 m. Jo iniciatorius – fizikas Tomas Parnelas (Thomas Parnell). Mokslininkas norėjo pademonstruoti, kad kambario temperatūros bitumas yra nepaprastai tirštas skystis, nepaisant to, kad yra dužus (smarkiai trinktelėjus plaktuku, bitumo gabalas subyra į šipulius). O jei bitumas yra skystis, vadinasi, jis gali lašėti. Bėda tik, kad lašas „prisirpsta“ nepaprastai lėtai – intervalai tarp pirmų trijų paptelėjimų siekė 8-9 metus.

Kai Dž. Meinstonas pradėjo dirbti Kvinslendo universitete, Parnelo bitumo lašo stendas buvo nugrūstas kažkur į dulkėtus laboratorijų užkaborius. Dž. Meinstonas įtikino fizikos fakulteto vadovybę ištraukti stendą į dienos šviesą ir demonstruoti jį platesnei auditorijai.

Tačiau Dž. Meinstonui pačiam pamatyti bitumo lašo paptelėjimo taip niekada ir nepavyko. Nors lašas kaupiasi ilgus metus, tekštelėjimas trunka vos keletą sekundžių Savo akimis šios akimirkos nėra matęs joks žmogus planetoje. Tiesa, šių metų liepą bitumo lašas paptelėjo Trinity koledže, Dubline (Airija), kur šį epizodą pavyko nufilmuoti. Ten analogiškas eksperimentas vykdomas nuo 1944 m. Šviesaus atminimo Dž. Meinstonas tąsyk pasveikino kolegas su sėkme ir neslėpė pavydįs jiems tokio momento, kurį jis medžiojo keliasdešimt metų ir vis nesėkmingai.

Dž. Meinstonas 2005 m. gavo „Šnobelio“ premiją (IgNobel Award) – už „vadovavimą“ bitumo lašo eksperimentui. Bet nesunku numanyti, kad eksperimentas atėmė ne kažin kiek profesoriaus laiko ir mokesčių mokėtojų pinigų. Daugiau kainavo nebent pastaruoju metu stendą filmuojančios vaizdo kameros – nors jos vaizdą iš stendo transliuoja tiesiogiai, veiksmas ten vyksta taip lėtai, kad net pagreitinus vaizdo įrašą atrodo, kad matai fotografiją.

Dž. Meinstonas tyrinėjo Žemės atmosferos fizikos reiškinius, informuoja Australijos naujienų agentūra „ABC News“. Prieš mirtį jis buvo patyręs infarktą ir buvo gydomas dviejų kardiologų, kurie kadaise buvo jo studentai. Velionis profesorius šiemet buvo išreiškęs viltį, kad Kvinslendo universiteto bitumo lašas turėtų paptelėti iki šių metų pabaigos. Paradoksalu ir kurioziška, tačiau šito paptelėjimo profesorius taip pat neišvys. Matyt, nebuvo lemta.