Mokslo ir technologijų pasaulis

Kiekvienas besidomintis astronomija ar nežemiškomis civilizacijomis bei NSO fenomenu, yra susidūręs ar bent jau girdėjęs apie vadinamąją Dreiko formulę, kuria galima apskaičiuoti civilizacijų skaičių galaktikoje. Formulė nusako tas civilizacijas, su kuriomis yra tikimybė užmegzti kontaktą. Dreiko formulė yra gana sena, suformuluota 1960 metais, vykstant OSMA projektui iš kurio vėliau išsivystė projektas SETI.

Bėda ta, kad Dreiko formulėje yra tiek daug nežinomųjų, jog iki šiol mokslininkai nelabai supranta ar ji veikia realybėje ar ne.

Štai ši žymioji formulė:

N = R^* · f_p · n_e · f_l · f_i · f_c · L

Šios formulės nežinomieji:

N – pasiruošusių kontaktui, nežemiškų civilizacijų skaičius.

R^* – galaktikos žvaigždžių formavimosi greitis, jų vidurkis, kiek per metus atsiranda naujų žvaigždžių.

f_p – žvaigždžių dalis turinti planetines sistemas (deja žinome labai nedaug tokių žvaigždžių, nors jų vis daugiau ir daugiau atrandama).

n_e – gyvybei tinkamos planetos, kuriose galėjo užgimti civilizacija (egzoplanetos ypač kelia astrofizikų susidomėjimą, kas žino, gal būtent jose atrasime savo proto brolius).

f_l – gyvybės atsiradimo planetoje tikimybė (į čia įeina ir padėtis planetinėje sistemoje, ir temperatūra, ir tai ar esama skysto vandens, bei begalė kitų rodiklių, kurie leistų rastis gyvybei).

 f_i – mąstančių gyvybės formų atsiradimo tikimybė, planetose kuriose užgimė gyvybė (tokių, apart mūsų planetą, deja, kol kas nežinome nei vienos, nebent pasitikėtume ufologais, tada tokių planetų išties būtų ne viena ir ne dvi).

f_c – planetų turinčių mąstančias gyvybės formas ir mąstančių gyvybės formų galinčių kontaktuoti ir ieškančių kontakto santykis.

L – mąstančių gyvybės formų civilizacijos egzistavimo trukmė, t. y. laikas per kurį civilizacija pasiekia kosminio kontakto galimybių ribą (čia kyla klausimas ar evoliucija visada linksta į civilizacijos gimimą?).

Teigiama, jog šiuo metu formulės sprendimas atrodo taip:

Pesimistinis variantas: N = 10 · 0,5 · 0,005 · 1 · 0,001 · 0,01 · 500 = 0,000125 (mes greičiausiai esame vieniši mūsų Paukščių tako galaktikoje).

Optimistinis variantas: N = 20 · 0,1 · 0,5 · 1 · 0,5 · 0,1 · 100, 000 = 5000 (jau šis tas).

Dabartinis sprendimas, pagal duomenis kuriuos mes jau daugiau mažiau žinome: N = 7 · 0,5 · 0,005 · 0,13 · 0,01 · 0,01 · 10 000 = 0.002275 (kontaktuotojų vis dar nėra).

Atrodytų, formulė kaip formulė, net labai mokslinė, tik su viena bėda, jos dar nepavyko pagrįsti empiriškai. Jos suformulavimo metu, vienintelis faktorius R^* buvo daugiau mažiau žinomas, kaip, beje, ir dabar. Visi kiti formulės rodmenys yra empiriškai nepatvirtinami arba per mažai ištirti, kad nors kiek įneštų aiškumo į formulės sprendinį. Mokslininkai jau daug metų ją bando išspręsti, bet, deja, to padaryti dar niekam nepavyko, bet tai ir nenuostabu, juk, kad išspręstumėme formulę, reikia žinoti bent apytikslius jos nežinomųjų rodmenis, o mes net nežinome kuri žvaigždžių dalis turi planetines sistemas, jau nekalbant apie kitus rodiklius. Tad visas Dreiko formulės skaičiavimas, remiasi tik prielaidomis.

Žinoma, didžiausias Dreiko formulės trūkumas yra tas, kad kol kas mes žinome tik vieną gyvenamą planetą. Žinant visas gyvenamas planetas, formulę lengvai išspręstume, deja jos sprendimas būtų beprasmis, nes viskas ir taip būtų žinoma ir be ypatingų skaičiavimų. 2003 metais rašytojas fantastas Maiklas Kraitonas apie Dreiko formulę pasakė: „Dreiko formulė visiškai beprasmė ir neturi nieko bendra su gamtamoksliu. Aš laikausi tos nuomonės, kad mokslas turėtų operuoti tik patikrinamomis hipotezėmis. Dreiko formulė negali būti išspręsta, todėl aš negaliu SETI projekto laikyti moksliniu. SETI šiuo klausimu primena religiją“.

Kritikuojamas taip pat ir požiūris, jog gyvybė gali kilti tik žemišku atitikmeniu. Juk evoliucija kitose planetose, gali kardinaliai skirtis nuo žemiškosios, bet apie tai jau daug yra parašę rašytojai fantastai, tad labiau ir neverta gilintis į šį klausimą, paminėsiu tik tai, jog daugeliui žemiečių išties sunku įsivaizduoti kitokias, kardinaliai besiskiriančias nuo žemiškųjų, gyvybės formas.

Pačioje formulėje daroma prielaida, jog nežemiškos civilizacijos tikrai egzistuoja. Taip pat daroma prielaida, jog tos civilizacijos yra pakankamai technologiškai pažengusios. Tačiau realiai mes nieko apie tai nežinome, galime tik pafantazuoti šiuo klausimu, na, arba jei norisi, galime pasikliauti ufologiniais tyrimais ir kontaktuotojų su ateiviais pateikiama informacija, bet tai būtų dar nepatikimesnė informacija, nei Dreiko formulės prielaidos.

Tarkime, rodiklis f_p neįtraukia tokių žvaigždžių, prie kurių, nesant savoms planetoms, gal būt yra įsikūrusios, hipotetinės civilizacijos, gyvenančios dirbtinės kilmės objektuose. Tokius atvejus taip pat yra aprašę rašytojai fantastai, kaip kad, pavyzdžiui, Brian W. Aldis knygoje „Non Stop“.

f_l daugiklyje iškart kyla filosofinis klausimas: kas yra gyvybė? Mes, kaip minėjome anksčiau, paprastai įsivaizduojame gyvybės formas pagrįstas deguonimi ir vandeniu, t. y. žemišką gyvybės ekvivalentą, tačiau, kas, jeigu gyvybė gali priimti pačias neįtikinamiausias formas? Gal gyvybė gali būti neorganinė? O gal ji sudaryta iš plazmos? Mes dar daug nežinome apie pasaulį, jog galėtume padėti galutinį tašką prie šio klausimo.

Kiti rodikliai taip pat turi savo trūkumus.

Taigi, Dreiko formulė iš esmės yra ne kas kito, kaip nežinomų daugiklių reikšmių suma, kurios tiksliai mes negalime apskaičiuoti. Tad, ką gi ji davė kosmoso pažinimui?

Visų pirma ji padėjo pamatus nežemiškų civilizacijų paieškai. Dėl šios formulės gimė SETI ir kiti nežemiškų civilizacijų paieškų projektai. Be to, nors ir neturėdama konkrečių nežinomųjų reikšmių, Dreiko formulė iškėlė begalę diskusijų įvairiose mokslo kryptyse: astrofizikoje, filosofijoje (vien ko vertas antropinio principo atsiradimas), biologijai (atsirado egzobiologijos kryptis) ir kt. Galų gale ji paskatino praktinį tyrimų vystymąsi, nes iki šios formulės visi pasvarstymai buvo grynai hipotetiniai.

Taigi, belieka laukti ir žiūrėti ką gi atras mūsų mokslininkai. Gal pasirodys, jog Dreiko formulė, buvo pramatymas į tolimą ateitį, o gal pasirodys, jog tai paprasčiausia gamtamokslio profanacija. Ateitis parodys, o kol kas laukime ir stebėkime dangų.