Rastieji Agathis genties spygliuočiai, galintys užaugti iki 60 metrų aukščio, yra tvirtos medienos ir turi storus kamienus. Šiandien jie plyti kalnuotuose drėgnuosiuose miškuose tarp Sumatros salos ir Naujosios Zelandijos.
Suakmenijusių agatmedžio lapų, šakų bei kankorėžių atradimas vulkaninių pelenų bei ežero nuosėdose Laguna del Hunco vietovėje Argentinoje atskleidžia, kad šie medžiai jau egzistavo priešistoriniu laikotarpiu ir buvo paplitę milžiniškoje teritorijoje. Dar tada, kai šie žemynai buvo susijungę ir sudarė superkontinentą – Gondvaną. Penn State universiteto profesorius Peter Wilf mano, kad agatmedis Australijos per Antarktidą iki Pietų Amerikos ir išplito būtent tuo laikotarpiu, tačiau, dėl drastiškų klimato pokyčių kitose žemynuose, išliko tik Australijoje bei išplito į Pietų Aziją.