Mokslo ir technologijų pasaulis
Žvaigždžių dulkes ištyrę mokslininkai: gyvybės prisėta visur
Publikuota: 2014-01-22
Rūšis: Standartinė publikacija
Aut. teisės: delfi.lt

Terminas „žvaigždžių dulkės“ skamba taip, tarsi būtų paimtas iš fantastikos knygų. O štai tikrose žvaigždžių dulkėse – dulkių gumulėliuose, klajojančiuose po mūsų Saulės sistemą, yra mažučių vandens kišenių, susiformuojančių, kai į dulkes pataiko krūvį turinčio Saulės vėjo pliūpsniai.

Cheminė reakcija, sukelianti vandens kišenių susidarymą, jau ne kartą buvo atlikta laboratorijose, tačiau visai neseniai pirmą kartą buvo aptikta ir vandens, įkalinto tikrose žvaigždžių dulkėse, rašo newscientist.com.

Šiuos naujo tyrimo duomenis suderinus su ankstesniais atradimais, kad tarpplanetinėse dulkėse esama organinių junginių, gaunamas bendras rezultatas, skatinantis manyti, jog tokiose žvaigždžių dulkėse esama visko, ko reikia gyvybei. O laikantis prielaidos, kad panašių dulkių turėtų būti įmanoma rasti visose žvaigždžių sistemose Visatoje, gyvybės egzistavimo tolimame kosmose šalininkai turėtų džiūgauti.

„Rezultatas yra potencialiai milžiniškas. Itin džiuginanti galimybė – kad toks žvaigždžių dulkių srautas, nusėdantis ant planetų paviršiaus, galėjo veikti kaip nesiliaujantis nedidelių reakcijos indų su vandeniu ir organinėmis molekulėmis, reikalingomis gyvybei susidaryti, lietus“, - sakė Havajų universiteto (JAV) mokslininkė Hope Ishii, viena iš pastarojo tyrimo autorių.

Dulkių lietus


Žvaigždžių sistemose dulkių yra gausybė – jos atsiranda įvairių procesų, taip pat kometų suirimo metu. Lawrence Livermore nacionalinės laboratorijos (JAV) mokslininkas Johnas Bradley su kolegomis ištyrė tarpplanetinių dulkių dalelių, surinktų Žemės stratosferoje, išorinius sluoksnius.

Ultra-didelės raiškos mikroskopijos metodai mokslininkams suteikė galimybę ištyrinėti 5-25 mikrometrų dulkeles, kuriose jie atrado nedideles vandens kišenes po šių dulkių paviršiumi.

Vandens susidarymo galimybę pademonstravo laboratoriniai eksperimentai. Didžiąją šių dulkių dalį sudaro silikatai, kuriuose esama deguonies. Joms skrajojant kosmose nuolat susiduriama su Saulės vėju. Toks krūvį turinčių dalelių srautas, kuriame yra ir didelės energijos vandenilio jonų, būna išsviedžiamas iš Saulės atmosferos. O kai susiduria deguonis dulkėse ir vandenilis Saulės vėjyje, atomai susijungia ir susidaro vanduo.

Manoma, jog tarpplanetinės dulkės tarsi lietus krito ant Žemės pačioje jos kūdikystėje – tikėtina, kad būtent tokiu būdu į Žemę pateko didelė vandens dalis, nors sunku suvokti, kaip tokios dulkės galėjo sunešti milijonus kubinių kilometrų vandens, kuris dabar yra Žemėje. „Jokiu būdu nesakome, kad vandens iš dulkių pakako vandenynams sudaryti“, - sakė H. Ishii.

Universalus vanduo


Labiau tikėtinas didelių vandens kiekių mūsų planetoje šaltinis – "šlapieji" asteroidai, bombardavę Žemę netrukus po jos susidarymo. Kiti kandidatai į vandens „tiekėjus“ - kometos: jų galima įtaką dar šiais metais patikrins Europos kosmoso agentūros zondas „Rosetta“.

Kaip bebūtų, J. Bradley vadovaujamos grupės rezultatai yra svarbūs vertinant gyvybės kitose planetose egzistavimo tikimybę. Labai tikėtina, kad vandenį sudaranti reakcija yra universali ir vyksta visuose Visatos kampeliuose, kur tik yra žvaigždžių ar net supernovų, sako H. Ishii.

Be to, tarpplanetinės dulkės Saulės ir kitų žvaigždžių sistemose galima rasti organinių anglies junginių. O jeigu žvaigždžių dulkėse yra anglies ir vandens, vadinasi, tikėtina, jog bet kurioje Visatos vietoje galima rasti visus esminius gyvybės elementus, kurie tarsi lietus krenta ant tolimų planetų.

„Tai yra procesai, kurie, kaip manoma, vyksta ir kitose planetų sistemose. Vanduo ir organiniai junginiai nėra retenybė“, - sakė šiame tyrime nedalyvavęs Čikagos universiteto (JAV) mokslininkas Fredas Ciesla.