Įdomioji psichologija: mirtininkų „paskutinė vakarienė“ – raktas į jų jausmus
|
Žurnalas „Laws“ neseniai paskelbė neįtikėtinus tyrimo, nagrinėjančio mirties bausme nuteistųjų paskutinės vakarienės pasirinkimą, rezultatus. Buvo nustatyta, kad egzistuoja reikšmingas ryšys tarp maisto reikalavimų kalinių tarpe, kurie pripažįsta savo kaltę ir tų kurie laiko save nekaltais. Kornelio universiteto mokslininkas Kevin Kniffin nusprendė išsiaiškinti ar asmuo, kuris prisipažino kaltu bei atgailauja dėl savo nusikalstamų veiksmų, yra linkęs pasimėgauti savo paskutiniu valgiu. Taip pat, kaip jų maisto produktų pasirinkimas skiriasi nuo nekaltais save laikančių kalinių. Iš pradžių mokslininkas iškėlė hipotezę, kad savo nekaltumu užtikrinti asmenys turėtų pageidauti mažiau kaloringų patiekalų arba iš vis jų atsisakyti. Išanalizavus 247-ių žmonių, kuriems tarp 2002 ir 2006 metų JAV buvo įvykdytos mirties bausmės, paskutinės vakarienės pasirinkimą, paaiškėjo, kad Kevin Kniffin hipotezė pasitvirtina. Tyrimas atskleidė, kad egzistuoja 2,7 kartus didesnė tikimybė, jog neigiantys kaltę asmenys atsisakys ar bent paprašys mažesnio kaloringumo patiekalų, negu tie kurie pripažįsta nusikaltę. Be to, „kaltieji“ yra linkę reikalauti sotesnių (turinčių vidutiniškai 34 % daugiau kalorijų) bei daugiau „prabangos“ maisto produktų. Kaip teigia tyrimo autorius, socialinės aplinkybės dažnai išryškina maitinimosi reikšmę, todėl logiška, kad paskutinė vakarienė nuteistiesiems yra daugiau nei tiesiog alkio numalšinimas pagal kiekvieno skonį. Žinoma, egzistuoja ir daugiau veiksnių, tokiomis aplinkybėmis lemiančių valgio pasirinkimą, tačiau ši studija yra pirmas realus įrodymas tampraus ryšio, tarp save laikančių nekaltais ir pripažįstančių kaltę nuteistųjų paskutinio pasisotinimo. Kevin Kniffin tvirtina, kad šios išvados gali būti naudojamos teisinėje bendruomenėje toliau vertinant nekaltumą ir jo suvokimą tų, kurie buvo nuteisti mirties bausme. | |||||||
| |||||||