Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai pirmą kartą buvo išrasti genetiškai modifikuoti kukurūzai su „Bacillus thuringiensis“ (BT) bakterija, jie pripažinti kaip pats geriausias būdas kovoti su pasėlius griaužiančiais kenkėjais – lapgraužiais. Tačiau dalis jų jau tapo atsparūs nuodams ir dabar su pasimėgavimu griaužia genetiškai modifikuotus kukurūzus.

Nuo 1996 – ųjų, kai jie buvo pirmą kartą užsėti, genetiškai modifikuoti kukurūzai padėjo JAV fermeriams naikinti kenkėjus ir apsisaugoti nuo milijoninės žalos.

Bėgant metams mokslininkai perspėjo, kad lapgaružiai gali įgyti imunitetą. Deja, fermeriai neklausė šių perspėjimų ir blogos prognozės išsipildė, praneša „Wired“.

Genetiškai modifikuoti BT kukurūzai sudaro apie 75 proc. visų JAV sėjamų kukurūzų. Jie lapgraužius nužudyto dėka baltymų, kurie patenka į lapgraužių žarnas. Šis proteinas, vadinamas BT delta entodoksinu, sužaloja lapgraužių žarnų gleivines praėjus kelioms valandoms, kai jie sugriaužia augalą.

Tačiau, kaip skelbiama kovo 18 -ąją žurnale „National Academy of Sciences“ išspausdintame tyrime, dalis lapgraužių populiacijos lengvai suvirškina proteiną ir nepatiria jokios žalos.

Tyrime aiškinama, kad kenkėjai tampa atsparūs, nes kai kurie augalai gamina mažiau nuodų. Ši maža dozė vis dar gali nužudyti kai kuriuos kenkėjus, tačiau ne visus. Išlikę jie toliau dauginasi ir tai reiškia, kad ilgainiui išsivysto visiškai nuodams atspari populiacija.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai bus auginami ir toliau, nes jie tebėra efektyvūs prieš kitus kenkėjus. Tačiau dalis augintojų bus priversti naudoti chemikalus, o tai turės neigiamos įtakos aplinkai ir padidins žemės ūkio produkcijos kainą.