Čampo sala – Prano Juozapo salų archipelago centre stūksanti 374 kvadratinių kilometrų ploto sala, masinanti po Arktį keliaujančius turistus it medus. Nors sala graži savo atšiaurios ir civilizacijos visiškai nepaliestos gamtos vaizdais, vis dėlto labiausiai lankytojus čia traukia milžiniški kone idealios sferos pavidalo akmeniniai rutuliai, kurių čia – nors vežimu vežk. Įdomiausia, kad šių rutulių kilmė vis dar nėra aiški.
Čampo sala – vienas iš atokiausių Rusijai priklausančių Arkties sausumos kampelių. Šis žemės lopinėlis, galima sakyti, beveik netyrinėtas.
Sferolitais vadinamų mistiškos išvaizdos rutulių saloje – daug ir įvairiausio dydžio: yra kelis ar keliolika kartų didesnių už žmogų, yra ir stalo teniso kamuoliuko ar net pipiro dydžio. Iš pažiūros tai – idealūs, tik dėl laiko ir erozijos apirę akmeniniai patrankų sviediniai. Deja, nemažai jų aptrupėję dėl stiprių ir atšiaurių vėjų, žemos temperatūros ir drėgmės.
Kaip ir iš kur atokioje saloje atsirado įspūdingieji sferolitai? Spėliojama, kad idealiai apvalūs rieduliai tiesiogine prasme kadaise iškilo iš žemės. O apvalias formas jiems galėjo padovanoti tirpstančių ledynų vandenys. Vis dėlto tiksli sferolitų kilmė nėra žinoma.
Tiesa, Prano Juozapo archipelago salos – ne vienintelė vieta Žemėje, kurioje galima pamatyti miestiškųjų sferolitų. Labai dailių akmens rutulių yra ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje (Kosta Rikos džiunglėse), Naujojoje Zelandijoje.
