Mokslo ir technologijų pasaulis

Iš penkių Pirėnų kalnuose tarp Prancūzijos ir Ispanijos gyvenančių rudųjų lokių patinų pateles apvaisina vienintelis 26-erių metų sulaukęs Pyrosas. Gamtosaugininkai nerimauja, jog tai mažina populiacijos genetinę įvairovę ir gali pakenkti rūšies išlikimui šiame regione. Pagyvenusiam lokiui gresia kastracija arba atskyrimas nuo likusios populiacijos – tokiu būdu gamtininkai nori suteikti šansą ir kitiems lokiams pratęsti savo giminę, rašo theguardian.com.

Ir tėtis, ir senelis

Vienas itin lytiškai aktyvus rudasis lokys yra visų per pastaruosius dvidešimt metų Pirėnų kalnuose gimusių lokių tėvas, senelis arba prosenelis. Pyrosas yra vienas iš vyriausių iš maždaug 30-ies lokių šiuo metu gyvenančių kalnuose tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Kolonijoje yra dar keturi patinai ir visi išskyrus vieną yra Pyroso giminaičiai. Nei vienas iš jų nėra susilaukęs palikuonių.

Pasak Ispanijos pareigūnų, jie buvo priversti rinktis tarp Pyroso kastracijos ir jo atskyrimo nuo kitų lokių po to, kai paaiškėjo, jog viena neseniai gimusi lokių patelė yra ne tik Pyroso dukra, bet ir jo anūkė. „Jeigu jis ir toliau bus toks aktyvus ir dominuos kitus patinus, pastarieji tiesiog neturės jokių galimybių poruotis“, - sakė už gamtosaugą atsakingas Arano slėnio regiono savivaldybės atstovas Jose Enrique Arro.

Ispanijos ir Prancūzijos pareigūnai jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi Pirėnų kalnuose iš naujo įveisti ruduosius lokius. Tačiau šiuo metu populiacijos išlikimas pakibo ant plauko: dėl Pyroso aktyvumo vykstantis giminingas poravimasis gali lemti rimtas genetines problemas ir neigiamai paveikti jo būsimų palikuonių sveikatą ir galimybes išgyventi. Dauguma rudųjų lokių yra lytiškai aktyvūs iki 19-os metų. 26-erių Pyrosas kol kas sustoti neplanuoja.

J. E. Arro ragina dėl problemos sprendimo būdų apsispręsti iki naujo patino apgyvendinimo kalnuose. Planuojama, kad šis bus atgabentas kitų metų pavasarį, greičiausiai iš Slovėnijos.

Suvaldys senatvė

Pasak Katalonijos vietinės valdžios atstovo Ignasijo Rodriguezo, šiuo metu yra svarstomos kelios alternatyvos. „Viena iš jų – sugauti Pyrosą ir apgyvendinti jį kur nors kitur, galbūt lokių prieglaudoje“, - sakė pareigūnas. Dėl tokių planų kainos, ir svarbiausia, kaip lokio užmigdymas ir perkėlimas paveiktų jo sveikatą, dar yra diskutuojama. Jeigu Pyrosas vis tik išgyventų perkėlimo operaciją, kyla klausimas, ar po 26-erių gyvenimo laisvėje metų jis sugebėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Kita galima alternatyva, pasak I. Rodriguezo, būtų lokį sterilizuoti ir palikti kalnuose. Tačiau specialistai nerimauja, jog net ir po tokios procedūros Pyrosas ir toliau liktų aršus. Tokiu atveju kiti patinai vis tiek negalėtų poruotis su patelėmis, o populiacija visai nustotų augti. Dar viena kelias, nors itin brangus ir sudėtingas, būtų pateles kitų patinų sperma apvaisinti dirbtiniu būdu. Tačiau ir čia gali iškilti problemų: dominuojantys lokiai dažnai nužudo jiems negiminingus jauniklius.

Tiesa, vietos pareigūnai tikisi, kad nereikės imtis nei vienos iš pasiūlytų priemonių ir Pyrosą galiausiai suvaldys senatvė. Lokiams senstant jie netenka dantų – tai ne tik apsunkina jų maitinimąsi, bet ir sumažina patelių potraukį. Daugumai lokių senatviniai požymiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje. Gamtosaugininkai tikisi, jog būtent nenuoramos lokio senatvė išgelbės šią taip ilgai puoselėtą rudųjų lokių populiaciją.