Mokslo ir technologijų pasaulis

Maždaug 7,3 šviesmečių nuo Saulės mokslininkai rado vandens debesų pėdsakų. Mokslininkų pateiktos išvados, tiesa, yra preliminarios. Tuo atveju, jei astronomų išvados pasitvirtins, bus galima kalbėti apie pirmąjį įrodymą, kad vandens debesys egzistuoja už Saulės sistemos ribų, rašoma puslapyje Science.

Debesys yra dvigubai toliau nuo Žemės, nei mums arčiausia po Saulės žvaigždė – Alfa Kentauras. Remiantis mokslininkų išvadomis, vandens debesys supa rudąjį nykštuką, kurio dydis prilygsta Jupiteriui.

Kandidatu į vandens debesų savininkus tapo subžvaigždė WISE J0855-0714. Jos paviršiaus temperatūra yra šiek tiek žemesnė, nei vandens užšalimo.

Astronomai objektą tyrė, pasitelkę NASA kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE (Wide-Field Infrared Survey Explorer) ir 6,5 metrų dydžio teleskopą Baade, kuris yra vienas iš dviejų Magelano teleskopų, esančių Čilėje.

Tyrimo metu buvo išanalizuotos 151 infraraudonųjų spindulių nuotraukos, gautos Pietų Amerikoje esančio teleskopo pagalba.

Savo išvadas mokslininkai bandys pagrįsti, detaliai tyrinėdami WISE J0855-0714 spektrus. Šiuo atveju turėtų smarkiai pagelbėti Hablo (Hubble) kosminės observatorijos pamaina – Jameso Webbo teleskopas, kuris paleidimas į kosmosą turėtų įvykti 2018 m..

Rudieji nykštukai priklausomi tarpiniam objektų tipui tarp žvaigždžių ir planetų. Jų matmenys prilygsta Jupiteriui, tuo tarpu vidutinis tankis keliasdešimt kartų didesnis.

Dauguma tokių žvaigždžių yra per šaltos, kad jose vyktų branduolinės reakcijos. Rudieji nykštukai, kaip manoma, susiformuoja protoplanetinio disko pakraščiuose ir išmetami į supančią aplinką motininės žvaigždės traukos.