Mokslo ir technologijų pasaulis
Drama Vilniuje: žmones šokiravo varnų žiaurumas
Publikuota: 2014-10-24
Rūšis: Standartinė publikacija
Aut. teisės: Grynas.lt
Autoriai:

Antradienio rytą Žaliojo tilto stotelėje lūkuruojantys autobuso ar troleibuso galėjo stebėti žiaurią varnų surengtą egzekuciją. Šviestuvo, esančio maždaug dešimties metų aukštyje, konstrukcijose įstrigęs balandis buvo užpultas varnų.

Varnos atrado skanesnį kąsnelį


Dalis skaitytojų baisėjosi susidariusia situacija ir piktinosi, kodėl balandžiui į pagalbą nevažiuoja specialiosios tarnybos. Kiti, šaltesnių nervų praeiviai tikino manantys, kad laukinėje gamtoje tokie dalykai vyksta nuolatos ir tik žmonės mėgsta viską suasmeninti.

Savo ruožtu ornitologas Julius Morkūnas į šią situaciją žvelgia filosofiškai – jeigu paukštis būtų užpultas natūrialioje gamtoje, o ne miesto centre, tada iš tiesų į šiuos procesus nereikėtų kištis, tačiau dabar – jis įkišo koją ir įstrigo trišakio šviestuvo konstrukcijoje, o šviestuvą juk suprojektavo žmogus.

Kova tarp balandžio ir jį užpuolusių varnų vyko nuo ankstyvo ryto ir žurnalistams atvykus į įvykio vietą apie 10 val. paukštis vis dar kankinosi. Buvo matyti, kad balandis dar spurda, tačiau viltis išsivaduoti iš gatvės šviestuvo gniaužtų ir nelaime pasinaudojusių užpuolikių blėso. Iš pradžių varnos tik suko ratus, nes netoliese ant šaligatvio joms kažkas pribėrė trupinių.

Tačiau vienai iš varnų balandis pasirodė skanesnis užkandis ir ši įsidrąsinusi užskrido ant šviestuvo viršaus. Ji bandė balandį ištraukti matyt tikėdamasi nusitempti ant žemės, tačiau jo koja buvo tvirtai įstrigusi. Tuomet varna ėmėsi pešti balandžio pluksnas ir drabstyti jas žemyn. Jos gulė ant grindinio Žaliojo tilto stotelėje. Vėliau į draugiją prisistatė dar viena varna, tačiau ji vaizdą stebėjo iš toliau, tupėdama ant atokesnės šviestuvo atšakos.

Reikia atskirti, kas nėra natūrali gamta


Lietuvos ornitologų draugijos narys Julius Morkūnas, paklaustas, ar šioje situacijoje reikėtų gelbėti balandį, turint omenyje, kad kova gamtoje tarp silpnesnių ir stipresnių vyksta nuolat, pirma siūlė atkreipti dėmesį į situacijos aplinkybes.

„Laukinė gyvūnija turi gyventi žmonių sukurtoje aplinkoje ir dažnai pakliūna į spąstus, padarytus žmonių – ar tai būtų stiklas, ar automobiliai, eismas, kiti objektai. Šiuo atveju šviestuvas yra ne natūrali gamta, o žmogaus sukurtas objektas ir jeigu tas paukštis jame užstrigo, kažkas buvo ne iki galo apgalvota. Gal balandis jau turėjo ant kojos užsipainiojusį valo ar siūlo galą ir dėl to lengviau įstrigo šviestuve. Šiuo atveju, mano nuomonė būtų tokia, kad tam paukščiui turėjo būti suteikta kokia nors pagalba arba bent jau turėjo būti bandoma jos ieškoti“, - dėstė J. Morkūnas.

Anot jo, tenka visuomenėje išgirsti gyvūnų gelbėjimo tarnybų pasiteisinimus, kad jie pirmenybę teikia retiems paukščiams.

„Mano asmenine nuomone, nesvarbu, ar gyvūnas retas ar neretas, jeigu jis turi problemą, yra patekęs į bėdą, nelabai galime įvertinti, ar tam retam paukščiui labiau skauda, negu neretam. Žiūrint iš žmogiškosios pusės, iš ankstesnių patirčių, kai dirbau gyvūnų reabilitacijos centre, mes stengdavomės atsiriboti nuo skirstymo retas, neretas, žiūrėdavome į problemą“, - sakė ornitologas.

Jis sutinka, kad jeigu balandis būtų užkapotas varnų natūralioje gamtoje, tada tikrai reikėtų palikti jį ramybėje, nes tai natūralu. Tačiau tai, kas vyksta miesto ribose, jau yra ir žmonių reikalas.

Skambučių dėl paukščių gaišenų nebuvo


Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotoja Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė patikino, kad savivaldybės valdoma įmonė „Grinda“ turėtų surinkti ne tik kačių ar šunų gaišenas, bet ir mieste žuvusių paukščių kūnus. Tiesa, iki šiol niekada nėra gautas iškvietimas su prašymu tai padaryti.

„Niekada tokių skambučių nesame sulaukę, bet buvo dėl gulbių porą kartų, galbūt didesnis paukštis, todėl trukdė eismui ar kažkam kitam. Jeigu kažkur taip atsitiktų ir žmonės pamatytų, tiesiog turėtų paskambinti į „Grindą“, - sakė savivaldybės atstovė.

Deja, žurnalistams prisiskambinti į nurodytos tarnybos dispečerinę nepavyko.

Į panašią situaciją šiemet buvo patekęs ir gandras Širvintų rajone. Paukštis buvo nutrenktas ant elektros laidų ir liko kaboti, kol jo neišvadavo „Lesto“ darbuotojai. Liudininkų teigimu, paukštis iškabojo ilgiau nei savaitę, tačiau elektros tiekėjas tai neigė ir sakė informacijos anksčiau apie šiurpią paukščio žūtį negavęs.