Mokslo ir technologijų pasaulis

Atliktas naujas Egipto faraono palaikų tyrimas rodo, jog šis valdovas veikiausiai ne žuvo mūšyje, iškritęs iš kovos vežimo, kaip buvo manyta iki šiol, o dėl rimtų genetinių sutrikimų, susilpninusių jo kūną, naštos.

„Virtuali autopsija“ atlikta pagal daugiau nei 2000 kompiuterinės tomografijos nuotraukų, buvo vykdoma kartu su faraono šeimos genetine analize, kuri parodė, jog Tutanchamono tėvai tikriausiai buvo brolis ir sesuo, rašo independent.co.uk.

Skenuoti vaizdai atskleidė, kad priešmirtinis yra tik vienas faraono kaulų lūžis, jo kaukolė ir kitos skeleto dalys skilo jau po to, kai jaunasis valdovas buvo nebegyvas. Todėl mokslininkai nusprendė, jog ne traumos buvo jo mirties priežastis, o paveldima liga.

Italijos mumijų ir ledo žmonių instituto vadovas profesorius Albertas Zinkas sako, jog yra įsitikinęs, kad Tutanchamono mirties priežastis nėra su vežimu susijusi nelaimė.

„Buvo svarbu įvertinti jo gebėjimą važiuoti karo vežimu ir nusprendėme, jog jam tai būtų neįmanoma, ypač įvertinus jo sulaužytą koją, dėl kurios jis tiesiog negalėjo stovėti be pagalbos“, - sakė profesorius.

„Reikia atlikti išsamesnę genetinę analizę, nes tai mums duotų daugiau informacijos apie jo būseną“, - sakė profesorius. Jo teigimu, jaunąjį valdovą mirtis veikiausiai ištiko dėl prastos bendros sveikatos būklės, o tokios būklės priežastis buvo genetinės klaidos, paveldėtos iš tėvų, kurie buvo brolis ir sesuo.

„Kita vertus, jis sirgo maliarija, taigi, sunku pasakyti, kuris veiksnys yra svarbesnis sukeliant mirtį“, - sakė profesorius, pabrėžęs tolesnių tyrimų svarbą.

Ankstesnės teorijos aiškino, kad Egipto valdovas mirė po komplikacijų, kilusių susilaužius koją dėl avarijos įvykusios važiuojant karo vežimu. Tačiau pastarieji tyrimai senesnes teorijas neigia – mokslininkų teigimu, faraono silpnumas ir deformuota koja reiškia, jog vargu ar jis kada galėjo stovėdamas valdyti vežimą. Teiginį, kad Tutanchamonas sunkiai vaikščiojo, iš dalies patvirtina ir jo kape rastos 130 vaikščiojimo lazdų.

Šie atradimai nupasakoti „BBC One“ dokumentiniame filme „The Truth Uncovered“. Šiame filme pasisakantis egiptietis radiologas Ashrafas Selimas sakė: „Yra tik viena kūno vieta, apie kurią galime pasakyti, kad lūžis įvyko prieš mirtį – tai yra jo kelis. Trauma buvo rimta. Lūžis įvyko netrukus iki mirties ir balzamavimo“.

Archeologų ir kitų mokslininkų per daugelį metų surinkti duomenys leido susidaryti aiškesnį Egipto valdovo, kuris buvo karūnuotas 1332 m. p. m. e. būdamas devynerių ir valdė iki pat mirties 1323 m. p. m. e., būdamas devyniolikos, gyvenimo vaizdą.

Mokslininkai prigalvojo daugybę galimų ankstyvos faraono mirties priežasčių. Ilgą laiką dominuojanti teorija tikino, kad jis buvo nužudytas. Pagrindo tokiai nuomonei suteikė valdovo pakaušyje žiojėjusi didelė skylė.

Bet, geriau susipažinę su Senovės Egipto kultūra, ilgainiui mokslininkai priėjo išvados, jog skylė atsirado mumifikavimo proceso metu, o faraonas mirė dėl komplikacijų, kilusių po kojos lūžio. Komplikacijas dar apsunkino ir tai, jog Tutanchamonas sirgo maliarija.