Mokslo ir technologijų pasaulis

Tyrėjams laboratorijoje pavyko išvesti pelytes, kurių pusė smegenys – pusiau žmogaus, todėl šie gyvūnai yra protingesni nei jų gentainiai. Eksperimento idėja yra ne imituoti veiksmo filmus, o pagilinti mūsų suvokimą apie smegenų ligas, tiriant funkcionuojančias smegenis pelėse, o ne laboratorinėse lėkštutėse, rašo newscientist.com.

Naujai išvestos pelės vis dar turės pelių neuronų – „mąstymo“ ląstelių, kurios sudaro maždaug pusę jų smegenų ląstelių. Tačiau iš esmės visos neuroglijų ląstelės – tos, kurios palaiko neuronus – yra žmogaus.

„Tai vis dar yra pelės, o ne žmogaus smegenys, – sako Steve'as Goldmanas iš Ročesterio medicinos centro Niujorke JAV. – Tačiau visos neuronų neturinčios smegenų ląstelės yra žmogaus.“

S. Goldmano komanda nesubrendusias neuroglijų ląsteles išgavo iš paaukotų žmonių embrionų. Jie jas išvirkštė pelių jaunikliams, vėliau šios ląstelės išsivystė į astrocitus – žvaigždės formos centrinės nervų sistemos ląsteles.

Per metus pelių neuroglijų ląsteles visiškai uzurpavo žmogaus ląstelės. 300 tūkst. žmogaus ląstelių, kurias gavo kiekviena pelė, dauginosi, kol pasiekė 12 milijonų ir visiškai pakeitė pirmines ląsteles.

Astrocitai yra būtini sąmoningam mąstymui, nes jie padeda sustiprinti jungtis tarp neuronų, vadinamų sinapsėmis. Jų ūseliai dalyvauja koordinuojant signalų perdavimą per sinapses.

Žmogaus astrocitai už pelių astrocitus yra didesni mažaug 10 - 20 kartų ir turi 100 kartų daugiau išsišakojančių ūselių nei pelių astrocitai. Tai reiškia, kad jie gali koordinuoti visus neuronų signalus gerokai labiau nei pelių astrocitai.

Atlikus keletą pažinimo testų paaiškėjo, kad išvestos pelytės yra gerokai protingesnė už savo gentainius. Pavyzdžiui, tyrimų metu nustatyta, kad žmogaus smegenų turinčių pelyčių atmintis buvo keturis kartus geresnė.