Mokslo ir technologijų pasaulis

Gyvybė Marse – buvo ar nebuvo? Štai kur klausimas. Atsakymo į jį mokslininkai ieško jau ne vieną dešimtmetį. O žibalo į ugnį pastarosiomis dienomis šliūkštelėjo naujo tyrimo rezultatai: 2011 m. Maroke nukritusio Tisinto meteorito sudėtį ištyrę mokslininkai priėjo išvadą, kad uolienoje rastus anglies junginių pėdsakus galėjo palikti gyvi organizmai. Vis dėlto ne visi mokslininkai sutinka, kad tai – pakankamas pagrindas manyti, jog organinių medžiagų pėdsakus meteorite paliko gyvybė, o ne negyvosios gamtos procesai.

Tačiau kai kurių mokslininkų manymu, tokie pareiškimai yra per daug aptakūs.

„Kaip yra sakęs pasaulinio garso astronomas Carlas Saganas, „neeiliniams pareiškimams pagrįsti reikia neeilinių argumentų“, – pastebi Karnegio instituto mikrobiologas Andrew Steele, kuris taip pat turėjo progą tyrinėti Tisinto meteoritą, tačiau ne su minėto tyrimo autoriais. – Man atrodo, tokiems pareiškimams reikia gerokai svaresnių argumentų, požymių. Kaip suprantu, to tyrimo autoriai tokių kol kas neturi.“

Meteoritas iš Marso

Tisinto meteoritą iš Marso išmušė į Raudonąją planetą pataikęs asteroidas. Marso paviršiaus fragmentas per milijonus metų atkeliavo į Žemę ir 2011 m. liepos 18 d. ankstyvą rytmetį nukrito Maroke.

Pirmųjų meteorito tyrimų rezultatai atskleidė, kad jame yra organinių medžiagų – anglies turinčių cheminių junginių, kurie būdingi Žemėje gyvenantiems organizmams. Mokslo bendruomenėje tada kilo diskusija dėl šių junginių kilmės: kas juos paliko meteorito medžiagoje – gyvi organizmai ar negyvosios gamtos procesai?

Naujausio tyrimo metu Tisinto meteorite rastus organinius junginius tyrinėjo mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Philippe Gillet iš École Polytechnique Fédérale de Lausanne (Šveicarija). Tyrimo autoriai priėjo išvadą: meteorite rasti anglies izotopai yra per lengvi, kad jie būtų kildinami iš Marso atmosferos. Todėl, kaip jau skelbėme, jie nusprendė, kad šios chemines medžiagas uolienoje paliko skystis, kuriame buvo gausu organinių junginių, o šiuos galėjo palikti gyvi organizmai. Tačiau A. Steele ir kiti mokslininkai su tokiomis prielaidomis nėra linkę sutikti.

O gyvybė – ar irgi iš Marso?

2012 m. žurnale „Science“ publikuotas A. Steele straipsnis apie Tisinto meteorite ir dar dešimtyje kitų iš Marso kildinamų meteoritų rastus organinius junginius. Straipsnio autorius priėjo išvadą, kad tuos organinius junginius uolienose galėjo palikti vulkaniniai procesai. Tiesa, A. Steele meteoritų sudėtyje ieškojo kitokių organinių junginių nei P. Gilleto vadovaujami tyrėjai – pastarieji studijavo sudedamąsias medžiagas, kurios į meteoritą pateko lavai jau sustingus.

„Vis dėlto į Tisinto meteoritą organiniai junginiai galėjo patekti ir kitais būdais, pvz., meteoritas tokių junginių įgijo jau Žemėje arba Marse, kai į Raudonosios planetos paviršių pataikė koks nors kitas meteoritas. Galėjo būti ir kitų nebiologinės kilmės cheminių procesų“, – vardija A. Steele.

Mėnulio ir planetų instituto Hiustone (Teksasas, JAV) planetologas, ilgametis NASA „Mars Science Laboratory“ mokslo darbuotojas Allanas Treimanas portalui „Live Science“ elektroniniu paštu priminė, kad „organinių junginių turinčių skysčių yra rasta ir kai kuriose Žemės vulkaninėse uolienose, tačiau buvo prieita išvados, kad su gyvybe tie organiniai junginiai neturi nieko bendro.“

Tisinto meteoritas – ne vienintelis, pakurstęs kontroversiškų pareiškimų dėl gyvybės Marse ugnį. Ne taip seniai, 1996 m. mokslininkai pareiškė, kad meteorite Alan Hills 84001 rado bakterijų fosilijų. Meteoritas buvo rastas Antarktidoje, 1984 m. gruodžio 27 d. Vis dėlto nežemiškos tų bakterijų kilmės galimybė tąsyk kitų mokslininkų buvo paneigta.

Tad buvo Marse gyvybė ar nebuvo – mokslininkai vieningos nuomonės dar neturi. Šiaip ar taip, Raudonojoje planetoje rasta gyvybei būdingų cheminių junginių. Tačiau tokie junginiai būdingi ir negyvajai gamtai. Tad, A. Steele teigimu, „pareiškimams, kad Marse egzistavo gyvybė, reiktų svaresnių, konkretesnių argumentų“.