Mokslo ir technologijų pasaulis

Limoje (Peru) vyksta dvidešimtoji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir dešimtasis Kioto protokolo šalių susitikimas.

Nors oficialūs konferencijos renginiai prasidėjo mėnesio pradžioje, gruodžio 8-12 d. vyksta svarbiausi susitikimai. Nuo pirmadienio čia svečiuojasi praktiškai visų pasaulio valstybių atstovai, kurie turi įgaliojimus nustatyti aiškias gaires, kaip vieningai kovoti ir prisitaikyti prie atmosferos taršos ir klimato kaitos.

Iš pirmo žvilgsnio pagrindinis susitikimo tikslas gali skambėti ne rimtai – susitarti kas bus sprendžiama kitąmet vyksiančioje Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje. Susitiko, kad nuspręstų ką spręs kitąmet? Tačiau taip jau yra su tais visą pasaulį apimančiais sprendimais. Suderinti pozicijas raštu, kaip parodė patirtis, praktiškai neįmanoma. Nustatyti konkrečių nacionalinių įsipareigojimų kiekvienai valstybei JTO neturi teisės, o jei ir drįstų – mažai kas klausytų. Vienintelis ir greičiausias kelias – „priversti“ visus atvykti į vieną vietą su aiškiu tikslu – susitarti ir klausimo nebenukelti.

Kioto pamokos

Kitais metais suplanuotame Paryžiaus susitikime kiekviena valstybė turės padėti savo parašą po aiškiais įsipareigojimais ką ir kaip ji ketina daryti, kad sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, kaip pertvarkys, modernizuos energetikos sistemą, kokiu būdu vykdys perėjimą prie elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip bus finansuojami projektai ir t.t.

Natūralu, kad reikalauti iš visų vienodai neįmanoma – skiriasi šalių ekonominiai pajėgumai ir sukeliama tarša. JTO reikalauja, kad didžiausi teršėjai (JAV, Kinija, Indija, ES ir pan.) prisiimtų didžiausius įsipareigojimus ir parodytų pavyzdį likusiam pasauliui. Tačiau dideli įsipareigojimai iš karto asocijuojasi su didelėmis investicijomis. Pasaulinio finansavimo mechanizmo sukūrimas taip pat bus vienas iš Paryžiaus susitikimo tikslų ir neabejojama, kad būtent jis sukels daugiausiai diskusijų. Mažieji norės daugiau gauti iš didžiųjų, o didieji, kaip visada, nenorės per daug dalintis. Susitarti visam pasauliui – nėra lengva užduotis.

Tad ko visi susirinko į Limą, jeigu „pasaulio ateitis“ iš esmės bus nuspręsta „tik“ kitąmet Paryžiuje?

Galima sakyti, kad JTO pasimokė – visus sukviesti į vieną susitikimą ir ten pat „priversti“ prisiimti įsipareigojimus, prieš tai griežtai nesustygavus atrankos kriterijų – neįmanomas dalykas. Būtent dėl to ir kaltinamas dabar vykdomas Kioto susitikimas, kuris buvo gal kiek per skubus, per mažai aptartas ir suderintas, dėl to ir iššaukęs aibę prieštaravimų.

Limoje šalys turės aiškiai sutarti, kokius kriterijus taikys nustatydami kiekvienos šalies indėlį (taip pat ir finansinį) į būsimą kovą ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

ES tarp pirmūnių

2014 m. spalio mėn. ES vadovai patvirtinto savo ambicingus planus iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, 27 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių ir 27 proc. padidinti energetinį efektyvumą. Šie įsipareigojimai nesusiję su JTO kovos su klimato kaita planu, tačiau tokių įsipareigojimų prisiėmimas yra aiški žinutė kitiems, kad ES ir be Limos bei Paryžiaus savo dalį įvykdys.

Šiuo metu laukiama atitinkamų JAV, Kinijos ir Indijos valdžios sprendimų, kuriuos šalys turėtų pristatyti Limoje. Kartu su ES, šios šalys yra didžiausios atmosferos teršėjas, todėl jų indėlis privalo būti didžiausias. Bent vienai iš jų atsisakius rimtai ir ambicingai prisidėti prie taršos mažinimo grėstų jei ne plano suvaldyti klimato šiltėjimą žlugimu, tai bent jau rimtu smūgiu jam.

Limoje Europos Sąjungai atstovaus šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios aplinkos ministras Gianas Luca Galletti ir už klimato politiką bei energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Migueli sAriasas Cañete.

Ministras G. L. Galetti prieš išvykdamas į konferenciją sakė, kad „turime pasinaudoti stiprėjančiomis pasauliniam klimato kaitos susitarimui palankiomis tendencijomis. Kad būtų galima atlikti skaidrų vertinimą, savo įsipareigojimus visos valstybės turi paskelbti kuo anksčiau. Turime siekti, kad tie įsipareigojimai atitiktų mokslinius duomenis ir kad nenukryptume nuo tikslo užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais.“

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris yra nurodęs, kad „atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika yra vienas iš dešimties šios kadencijos Komisijos prioritetų. Limos klimato kaitos konferencija suteikia vilties, kad dar galime spėti pasiekti tarptautiniu mastu patvirtintą tikslą užtikrinti, kad klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais. Savo naujuoju 2030 m. klimato ir energetikos dokumentų rinkiniu dar kartą patvirtinome, kad tikime galintys sukurti energijos vartojimo atžvilgiu efektyvesnę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kuri yra kertinis energetikos sąjungos akmuo. Jei sustiprinsime vidaus politiką ir tarptautinį bendradarbiavimą, šį uždavinį įgyvendinti galėsime – tai priklauso tik nuo politinės valios.“

ES ragina visas susitarimo šalis iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos pasiūlyti plataus užmojo klimato kaitos švelninimo tikslus. Tai būtina tam, kad iki susitikimo Paryžiuje būtų galima pradėti numatomam individualios ir bendros veiklos poveikiui išanalizuoti ir įvertinti skirtą procesą. Tas procesas padės pasaulio bendruomenei suprasti, kokių veiksmų ir pastangų reikia, siekiant nenukrypti nuo tikslo užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais.

Taikydamos suderintus metodus, kurių paskirtis – tikrinti, kaip veiksmingai vykdomi Paryžiuje prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, susitarimo šalys galės įvertinti padarytą kolektyvinę pažangą. Be to, taikant tokius metodus bus galima palyginamai įvertinti šalių vidaus politikos veiksmingumą ir tinkamumą.

ES pageidauja, kad 2015 metų susitarime būtų numatytas procesas, kurį taikant būtų galima reguliariai didinti išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus. Toks procesas reikalingas tam, kad susitarimo šalys galėtų atsižvelgti į naujausius mokslinius duomenis ir, įvertinusios technologijų naujoves, apsvarstyti galimybę prisiimti didesnius įsipareigojimus. Siekiama užtikrinti, kad susitarimas padėtų pasaulio lygmeniu išlaikyti tokią veiksmų kryptį, kuri yra suderinama su siekiu užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais.

Dalyvauja ir Lietuva

2013 m. antrą pusmetį ES Tarybai pirmininkavo Lietuva. Viena iš užduočių mūsų šaliai buvo būtent būsimos kovos su klimato kaita derinimas pasauliniu mastu. Tuomet aplinkos ministro pareigas ėjęs Valentinas Mazuronis panašiuose į Limą susitikimuose atstovavo visą ES. Šiandien V. Mazuronis yra Europos Parlamento narys ir dirba Aplinkos, sveikatos apsaugos ir maisto saugos komitete. Kaip šio komiteto narys jis įtrauktas į oficialios ES delegacijos Limoje sudėtį.

„Limos konferencija yra tarpinis sustojimas link teisiškai privalomo plataus užmojo tarptautinio susitarimo Paryžiuje 2015 metais. Čia susirinko, galima sakyti, visas pasaulis, kad nuspręstų pagrindinius kriterijus ir rodiklius, kuriais remiantis bus nustatyti nacionaliniai reikalavimai kiekvienai valstybei kiek ir kaip ji turės prisidėti prie kovos su klimato šiltėjimu. Jei nebūtų Limos, nebūtų ir Paryžiaus susitikimo, o tokiu atveju pasaulis liktų be plano, nevieningas ir greičiausiai be menkiausios vilties sustabdyti ar prisitaikyti prie šiltėjančio klimato“, – GRYNAS.lt teigė konferencijoje dalyvaujantis V. Mazuronis.

Anot europarlamentaro, labai svarbu, kad naujasis susitarimas dėl klimato kaitos būtų ilgalaikis. Jo sėkmė priklauso ne tik nuo konkrečių taršos mažinimo rodiklių sutarimo, bet ir nuo gerai veikiančio finansavimo modelio sukūrimo.

ES yra didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja. Limoje EP delegacija pristatys finansinės paramos besivystančioms šalims ataskaitą apie finansinę paramą, kuri skiriama kovai su klimato kaita, prisitaikymui prie jos, ūkio modernizavimui. „Vien 2013 m. kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse ES ir jos valstybės narės kartu skyrė 9,5 mlrd. eurų. ES ir toliau pasirengusi padėti šalims, kurios dėl klimato kaitos yra pažeidžiamos labiausiai, ir toms šalims, kurios turi mažiausias galimybes kovoti su klimato kaita“, – sakė V. Mazuronis.

„Svarbiausia, kad naujasis susitarimas dėl klimato kaitos būtų ilgalaikis ir visuotinas. Ne tik ES, bet ir likęs pasaulis turi pradėti rimtai vertinti pasaulinį atšilimą, o ne laikyti į smėlį sukištas galvas. Patvirtinus naująjį susitarimą bus galima gerokai veiksmingiau ir platesniu mastu kovoti su klimato kaita“, – įsitikinęs V. Mazuronis.

Limoje Lietuvos pozicijai atstovaus dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Lietuva pritaria ES pozicijai, kad svarbu vėliausiai iki 2015 m. pabaigos patvirtinti visoms Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalims taikomą teisiškai privalomą susitarimą.

Jeigu Limoje visoms šalims pavyks sutarti, per ateinančius metus JTO parengs konkrečius taršos mažinimo ir finansavimo skaičiavimus kiekvienai šaliai, kurie bus aptarti ir po derybų patvirtinti Paryžiuje.

Paryžiaus susitikimas numatomas 2015 m. lapkričio 30 – gruodžio 11 d. Tačiau be Limos nebus ir Paryžiaus, todėl besidomintys pasaulio ateities perspektyvomis su nekantrumu laukia rezultatų Peru susitikimo rezultatų.