Mokslo ir technologijų pasaulis

Šalia Belizo krantų esanti Didžioji žydroji skylė vadinama viena įspūdingiausių vietų Žemėje, kurią itin pamėgo turistai ir narai. Tačiau mokslininkams ji kur kas svarbesnė: ši povandeninė smegduobė jiems pateikė užuominų, kodėl išnyko Majų civilizacija.

Rice universiteto (JAV) mokslininkas Andre Droxleris su komanda teigia nustatę, kad pažangią Majų civilizaciją galėjo sužlugdyti ilgalaikė sausra.

Tyrėjai povandeninėje smegduobėje ir šalia jos esančioje lagūnoje išgręžė skyles ir paėmė nuosėdų mėginius. Jie nustatė, kad titano ir aliuminio santykis nuosėdose IX–X a. pastebimai pasikeitė – būtent tuo laikotarpiu Jukatano pusiasalyje įsikūrę majai patyrė didžiulį nuosmukį.

Didesnis titano kiekis reiškia, kad tuo metu regione buvo smarkesni lietūs, kadangi šioje vietovėje grunte jo apstu. Tačiau nuo maždaug 800 iki 1000 metų minėtų elementų santykis buvo gerokai mažesnis, todėl mokslininkai mano, kad regioną užklupo sausra.

„Kai vyksta ilgalaikės sausros, prasideda badas ir neramumai“, – teigė A.Droxleris.

Majų civilizacija, pasižymėjusi savo pasiekimais astronomijoje, žemės ūkyje ir kitose sferose, dominavo Jukatano pusiasalyje beveik visą pirmąjį tūkstantmetį. Tačiau apie 900-uosius metus dauguma civilizacijos miestų buvo apleisti, o civilizacija ėmė sparčiai nykti.

Mokslininkai ir istorikai ilgą laiką bando nustatyti tokio spartaus nykimo priežastis. Jau anksčiau buvo manoma, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir suprastėjusių sąlygų žemdirbystei, o naujasis tyrimas pastarąją prielaidą patvirtina.

A.Droxlerio ir jo kolegų tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.