Mokslo ir technologijų pasaulis

Po Č. Darvino knygos „Rūšių kilmė“ mokslas ir religija stojo į priešiškas barikadų puses. Nors karu to nepavadinsi, bet žodžių mūšių pasitaiko gan dažnai. Istorijoje buvo ir yra mokslininkų, kurie įvardydavo tikėjimą Dievu kaip savo atradimų įkvėpimo šaltinį. Taip pat žinomi religijų atstovai ne kartą yra atsiprašę mokslininkų už persekiojimą ir pasisakę, jog mokslas nėra religijos priešas. Šios dvi pusės vis dar lieka priešiškos. Kodėl?

Nors įvardijama nemažai priežasčių, viena iš žinomiausių – „tikėjimas“. Šis žodis lengvai suprantamas religijoje, tačiau sunkiai suprantamas mokslui. Mokslininkams sunku įvertinti tikėjimą. Naujasis mokslinis ateizmas bjaurisi žodžiu „tikėjimas“. Jų supratimu, tai intelektualinis iškrypimas, skirtas religiniams kvailiams. Jų manymu, tikėjimas yra aklas.

Žinoma, mokslas tvirtina, jog remiasi faktais arba teoriškai ir eksperimentiškai įrodytomis objektyviomis žiniomis. Jiems tikėjimas – nonsensas. Bet ar tikrai?

„Living Water“ evangelikų krikščionių organizacijos vadovas Ray Compfortas pabandė pasikalbėti su Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų profesoriais ir studentais senu, opiu pasaulio sukūrimo ir evoliucijos klausimu. 

Ramūnas Kairys