Mokslo ir technologijų pasaulis

Prancūzijos Alpėse slidinėjęs lietuvis atsiuntė kerinčio reginio nuotraukų – danguje atsispindėjo milžiniškas saulės ratas. Pasidomėkime, kaip ir dėl kokių priežasčių atsiranda panašūs reiškiniai.

Nuotraukos darytos Tres Valleys regione, Les Menuires miestelyje.

Toks reiškinys turi savo pavadinimą, tai – saulės halas. Kitaip jis dar vadinamas saulės lanko vardu. Anot mokslininkų, tai yra optinis reiškinys, susidarantis lūžus ir atsispindėjus šviesos spinduliams lediniuose debesų kristaluose.

Dažniausiai halai stebimi plunksniniuose ir plunksniniuose-sluoksniniuose debesyse. Jie atrodo kaip šviesūs ratilai, lankai, stulpai, dėmės aplink Saulę ar Mėnulį. Spindulių spalvos būna įvairaus ryškumo ir atspalvių: rausvo, geltono, žalio ar žydro.

Lietuvoje saulės halai susidaro aplink Saulę 40–60 kartų per metus, aplink Mėnulį – 15–20 kartų.

Senoliai spėdavo, kad jei danguje pasirodė halas - lauk orų pablogėjimo, o žiemą – atodrėkio, nes halas susidaro debesų sistemos – šiltojo atmosferos fronto – priešakyje, po plunksninių debesų slenkantys sluoksniniai atneša kritulių.

Primename, kad saulės halą ne kartą yra stebėję ir Lietuvos gyventojaii.