Mokslo ir technologijų pasaulis

Pitkerno sala – nemokamas rojus, kuriame niekas nenori gyventi (Foto, Video)
Publikuota: 2015-02-23

Žemė – nemokama, ir jos yra daug. Oras – puikus. Ramybė – beveik garantuota. Tačiau niekas nenori keltis į Pitkerno salą, esančią Ramiajame vandenyne, kurioje buvo apsigyvenę maištininkai iš Karališkojo britų laivyno laivo „HMS Bounty“.

Mažiausios Didžiosios Britanijos kolonijos gyventojų skaičius smuko jau daugelį metų, ir dabar joje likę mažiau nei 50 žmonių. Vietos gyventojams niekaip nepavyksta prisivilioti naujų gyventojų. Atsirado vos vienas norintis, nors valdžia visiems imigrantams siūlo žemės sklypą penkių kvadratinių kilometrų saloje, kurioje temperatūra visus metus nenukrenta žemiau 17 laipsnių.

Pitkerno sala – viena iš 14 Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijų. 2004 ją sukrėtė vaikų išnaudojimo skandalas – šeši vyrai buvo pasiųsti į kalėjimą dėl seksualinių nusikaltimų.

Daugiausiai gyventojų subtropikų saloje gyveno prieš pat Antrąjį pasaulinį karą – apie 200. Dabar salos populiacija vis labiau sensta, o vaikų negimė jau ketverius metus.

„Mes stengiamės privilioti daugiau žmonių, – „The Telegraph“ sakė 44-ejų Jacqui Christian, kuri atstovauja salai Europoje. – Mes sulaukėme nemažai užklausų, tačiau tik vienas žmogus užpildė dokumentus dėl persikraustymo gyventi į Pitkerną.“

Ji pripažino, kad saloje visai nėra darbo vietų – gyventojai anksčiau pardavinėdavo pašto ženklus, kad surinktų pinigų, tačiau pašto ženklų kolekcionavimas vis labiau blėsta. Todėl saloje visi gyvena iš pašalpų.


J.Christian pridūrė, kad tarp Pitkerno ir Naujosios Zelandijos, esančios už beveik 5 tūkst. kilometrų, plaukioja vis mažiau laivų. Saloje yra viena parduotuvė, kuri veikia tris dienas per savaitę. Užsakymai maistui iš Naujosios Zelandijos turi būti pateikti kas tris mėnesius.

Dauguma šalies gyventojų yra aštuonių maištininkų palikuonys. Jie saloje apsigyveno 1789 metais, kai grupė jūrininkų sukilo prieš „HMS Bounty“ kapitoną. Jie į salą atsivežė ir šešis vyrus iš Polinezijos ir dvylika moterų iš Tahičio.

J.Christian pripažino, kad sala atrodo vidury niekur, tačiau tikino, kad atsidūrus joje neatitrūksi nuo pasaulio – yra ir elektra, ir internetas.

„Tai yra ypatinga vieta, kurioje nuostabu stebėti žvaigždes, kurių neužstoja šviesos tarša, – sakė ji. – Mes turime mėlyniausius vandenis, kokius esate matę“.