Paslaptingiausia pasaulio sala: be vietinių niekas išsilaipinti negali (Foto)
|
Niihau sala
©http://en.wikipedia.org/wiki/Niihau Kažkur Ramiojo vandenyno viduryje yra paslaptinga vos aštuoniolikos mylių ilgio ir šešių mylių pločio salelė Niihau. Ten, drauge su 130 „vietinių“, gyvena salos savininkai Robinzonai Briusas ir Keitė. Jiedu atsisakė JAV vyriausybės pasiūlymo nupirkti salą už vieną milijardą dolerių. Dažnas turbūt ims spėlioti: gal sala turtinga naftos, aukso ar kitų gamtos išteklių? Salos gyventojai vadinami keistuoliais Iš tiesų tai yra dažnai sausrų kamuojamas, nykokas žemės ruožas, kraštovaizdžio atžvilgiu bene nuobodžiausias lyginant su kitomis Havajų salomis. Ten nėra asfaltuotų kelių. Nėra ir automobilių. Jokių parduotuvių, restoranų, gydytojų, policininkų ar gaisrininkų. Nėra ir vandentiekio. Tačiau jau kurį laiką išsilaipinti Niihau krantuose yra keliautojų ir nuotykių ieškotojų svajonė. Juk žinome iš pasakų – labiausiai maga atverti prašalaičiams užsklęstas duris. O savininkai salos neparduoda dėl dviejų priežasčių – šimtmečius užsitęsusios šeimos istorijos ir nori išsaugoti salos autentiškumą.
Iki 1778 metų, kuomet Niihau pirmą kartą išsilaipino kapitonas Džeimsas Kukas, visos Havajų salos buvo atskiros karalystės, kurių gyventojai dažnai kariaudavo tarpusavyje. Pasak mitų, Niihau salos gyventojai praktikuodavo savigynos meną lua, kurio dėka neva galėdavo patiesti priešą vienu smūgiu, sulaužydami jam stuburą ir tuo pačiu iškabindami akis. Tačiau nei kovos menai, nei mitinis šventas salos sargas driežas Moo, nei gyventojų rašyti laiškai tuomet jau suvienytų salų monarchijai nepadėjo, kuomet 1864 metais iš Naujosios Zelandijos atvykusi našlė pateikė įdomų pasiūlymą Havajų karaliui. Dešimt tūkstančių JAV dolerių. Už tiek ponia Sinkleir (vėliau per santuoką tapusi Robinzone) įsigijo Niihau salą su visais jos gyventojais. Nors tuo metu niihauiečiai kaip įmanydami priešinosi salos privatizavimui, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad tai buvo kone vienintelis būdas išsaugoti senąją havajiečių kultūrą ir išvengti turistinės invazijos. Iki šiol atvykėlių srautai saloje yra griežtai kontroliuojami savininkų. Turistai ir smalsuoliai čia nelaukiami – tikriausiai todėl jau kelis dešimtmečius sklando įvairiausi gandai. Aštuntajame dešimtmetyje keletas JAV politikų net buvo užsimoję „išvaduoti“ Niihau gyventojus. Daug kas ir iki šiol įsivaizduoja, kad Robinzonų šeimai dirbantys Niihau gyvenantys havajiečiai yra tartum vergai.
„Mūsų nereikia išvaduoti, mes esame laisvi ir norime gyventi kaip gyvenome“ – tokią žinią pasauliui perdavė salos gyventojai. Iš tiesų jie gali salą palikti ir į ją sugrįžti kada tik panorėję. Tačiau, nepaisant Niihau esančių „nepriteklių“, vietos gyventojai iš čia išvyksta retai, dažniausia to priežastis – trumpi vizitai pas kaimyninėje saloje esančius gydytojus. Iki šiol žmonės linkę mistifikuoti arba idealizuoti Niihau ir jos gyventojus. Nepaisant įvairių mitų, iš tiesų vietos gyventojai nėra nei keistuoliai nei atsilikę. Jie klausosi radijo, o jų vaikai vien saulės baterijomis palaikomoje mokykloje mokosi naudotis kompiuteriais. Tačiau ilgalaikė izoliacija padėjo išsaugoti ne tik gamtą, bet ir kultūrinį paveldą. Niihau yra vienintelė vieta kur vyrauja Havajų kalba ir išlikę senųjų papročių. Salos flora ir fauna keitėsi priklausomai nuo žmonių veiklos. Pirmasis Niihau svečias kapitonas Kukas anuomet gyventojams padovanojo tris ožkas, dvi kiaules, moliūgų ir svogūnų bei melionų sėklų. Vėliau saloje buvo užveista daug šunų, kuriuos vietos gyventojai valgydavo. Tačiau čia vakariečiams savininkams sumanius veisti avis, šunis teko išžudyti. Šiuo metu savininkų dėka saloje prieglobstį rado retos paukščių ir nykstančios augalų rūšys. Į salą - tik su kvietimu Vienintelis Havajų salyno ežeras tapo namais havajiniams laukiams, juodasparniams kojūkams, havajinėms antims. Keitės ir Briuso Robinzonų senelis kadaise čia pasodino dešimt tūkstančių medžių – šie padidino kritulių kiekį saloje. Dabar apylinkėse klesti berberiniai avinai, gazelės, šernai ir laukinės avys. Vieni svarbesnių Niihau gyventojų yra sparčiai nykstantys ruoniai vienuoliai. Anksčiau šie gyvūnai spietėsi šiaurinėje salyno dalyje, tačiau ten dėl žmonių invazijos jiems nebeliko vietos. Savininkų vykdomos politikos dėka Niihau yra patraukli ir šiuo metu vienintelė salyno vieta, kur ruoniai randa prieglobstį. Niihau yra vieta, kur beveik nėra jokių kitų monumentų nei žmogaus statiniai, todėl kiekvienas akmuo, bala ar uola vis dar mena savo legendą. Istorijos žavi naiviu paprastumu - kaip, pavyzdžiui, „smirdančio vėžlio įlanka“. Ji taip pavadinta, nes kadaise čia atplaukė vėžlys, kuris smirdėjo. Žmonės sako, kad Niihau pakrantėse rykliai nepuola žmonių. Taip yra neva todėl, kad salą saugo viršiausia vietos dievybė – šventas ryklys. Nepaisant šios privilegijos, banglentininkai salą aplenkia. Juos atbaido ne mitinės būtybės, bet pavojingos povandeninės srovės ir uolos. Tad Havajuose gimęs banglenčių sportas Niihau krantuose išlieka tik vietinių hobiu – neišmanantys vietos vandenų dažniausiai žūdavo atsitrenkę į uolas.
Atšiaurios pakrantės, nykus kraštovaizdis, privatumą saugantys gyventojai, jokių viešbučių ir pasaulietiškų patogumų. Atrodo, lepiems vakariečiams tikrai netinkama atostogų vieta. Tačiau retas turistas nepasidomi, ar vis dar negalima apsilankyti Niihau? Galima! Tik tam reikia saloje turėti giminių, gauti vieno iš gyventojų kvietimą. Yra dar viena neseniai pasirodžiusi naujovė – pusdienį trunkantis komercinis medžioklės safaris. Nors už jį teks nemažai sumokėti (taip pat ir už skrydį sraigtasparniu), didžiuotis tokia kelione neverta. Juk būsite tik dar vienas smalsus turistas, pamažu griaunantis Niihau idilę. Vis tiek norisi paremti salą finansiškai? Tuomet lankantis bet kurioje kitoje Havajų saloje verta įsigyti ypatingų Niihau kriauklyčių vėrinių. Itin smulkios kriauklytės randamos tik Niihau pakrantėse. Iš jų gaminami auskarai, karoliai, apyrankės. Stilius vyrauja nuo kasdieninio iki prašmatnaus. Kainos taip pat: nuo keliasdešimt iki kelių šimtų JAV dolerių. | |||||||||
| |||||||||
