Mokslo ir technologijų pasaulis

Senėjimo išvengti neįmanoma. Neišvengiami taip pat ir kai kurie su vyresniu amžiumi susiję sveikatos sutrikimai.

Kiekvieną kartą lankydamiesi tėvų namuose atkreipiame dėmesį į tėvų pajėgumo ir gyvybingumo mažėjimą. Galbūt jie nebegali žaisti su anūkais taip ilgai, kaip anksčiau, dėmesį sutelkti jiems darosi vis sunkiau, galbūt jiems darosi sunku ilgiau išsėdėti toje pačioje vietoje. Ignoruodami šiuos pokyčius ar vertindami juos kaip natūralią senėjimo proceso dalį ignoruojame pavojingus ženklus, galinčius rodyti būseną, į kurią būtina reaguoti imantis rimtų gydymo priemonių.

Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi silpnaprotystės atsiradimo priežastis, pasireiškianti suprastėjusia atmintimi, o taip pat ir mąstymo pajėgumų mažėjimu. Daugeliu atveju pirmieji Alzheimerio simptomai pasireiškia sulaukus maždaug 65-erių, o genetika neabejotinai su tuo susijusi. Nors teorijų egzistuoja įvairių, ekspertai sutaria, kad Alzheimerio liga kamuoja apie 5 milijonus 65 metų amžiaus ribą perkopusių amerikiečių, rašo „Healthy and Natural World“.

Štai Alzheimerio ligos požymiai ir simptomai, kurių nederėtų ignoruoti:

1. Atminties sutrikimai

Kiekvienas iš mūsų kartas nuo karto susiduria su atminties sutrikimais. Sveikam žmogui atminties sutrikimai pasireiškia mėginant prisiminti nereikšmingas susitikimų detales, tačiau Alzheimerio liga sergančių asmenų atminties sutrikimai trukdo jiems kasdieniame gyvenime. Jie dažnai pamiršta neseniai gautą informaciją, užduoda tuos pačius klausimus vėl ir vėl. Jie netgi gali susidurti su sunkumais negalėdami įsiminti svarbių datų, skaičių ir vietų, kurios jiems yra gerai pažįstamos.

2. Bendravimo sutrikimai (žodžiu ir raštu)

Jei pastebite, kad jūsų tėvai ar kiti artimieji beveik kas kartą kalbėdami painioja žodžius, tai gali pranašauti Alzheimerį. Silpnaprotystės varginamiems žmonėms gali būti sunku tęsti pokalbį, jų kalboje daug pasikartojimų, o kalbos ir rašymo stiliui gali trūkti išsamumo ir nuoseklumo, todėl rekomenduojama atidžiai stebėti, ar garbaus amžiaus artimųjų komunikacija nesutrikusi.

3. Problemų sprendimo gebėjimų trūkumas

Kadaise matematikos žinovu buvęs ir visas savo su skaičiavimu susijusias žinias jums perdavęs tėvas dabar nebegeba savarankiškai apmokėti sąskaitų? Didelė tikimybė, kad jam vystosi silpnaprotystė.

4. Sunkumai atliekant kasdienius darbus

Maisto gaminimas, tvarkymasis, vairavimas – visi šie anksčiau jokių problemų nekeldavę darbai sergantiems Alzheimerio liga gali būti sunkiai įvykdomi. Šia liga sergantiems asmenims gali prireikti pagalbos atliekant net ir pačias paprasčiausias užduotis, pavyzdžiui, šildantis maistą ar skambinant telefonu.

5. Nesiorientavimas laike ir erdvėje

Sergantys Alzheimerio liga dažnai neranda kelio namo. Ši būklė siejama su tuo, kad žmonės praranda vietos nuovoką ir pamiršta, kur jie yra. Taip pat sergančius Alzheimerio liga gali varginti nesiorientavimas laike, nesuvokimas, koks yra paros metas ar metų laikas.

6. Nuotaikų svyravimai ir charakterio pasikeitimai

Kam nebūna blogų dienų? Nuotaiką gali sugadinti jus apšaukęs viršininkas ar nutrūkę romantiški santykiai. Alzheimeriu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia nepaprastai staigūs nuotaikų pasikeitimai ir tai vyksta be jokių logiškų tai paaiškinti galinčių priežasčių. Alzheimerio liga sergančių asmenų artimieji, kolegos ir draugai pabrėžia, kad tarp šia liga sergantiems žmonėms būdingos sumišimo, liūdesio, išgąsčio ir susirūpinimo nuotaikos, kai jie atsiduria už komforto zonos ribų.

7. Regėjimo ir erdvės suvokimo sutrikimai

Nors regėjimo sutrikimai vyresnio amžiaus žmones vargina gana dažnai, kai kuriems tai – ankstyvas Alzheimerio ligos simptomas. Šia liga sergantys žmonės dažnai patiria su skaitymu, atstumų įvertinimu, spalvų ir kontrastų vertinimais susijusių sunkumų – dėl to gali būti nesaugu vairuoti.

8. Socialinė atskirtis

Užklupus Alzheimerio ligai net ir patys socialiausi asmenys jaučiasi nepatogiai dalyvaudami veikloje, kuriai reikia aktyvaus bendravimo su draugais, šeimos nariais ir pažįstamais. Alzheimerio liga sergantį žmogų gali nebedominti socialiniai kontaktai, mėgstami laisvalaikio užsiėmimai, darbas ar net šeimos susibūrimai.

Alzheimerio ligos rizikos veiksniai

Vieni didžiausių Alzheimerio ligos rizikos veiksnių – amžius, genetika, traumos, protinės veiklos neskatinantis gyvenimo būdas ir nepakankamai aktyvus dalyvavimas socialiniame gyvenime, prasta širdies ir kraujotakos sistemos būklė, rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas, aukštas kraujospūdis ir nesveika mityba. Norintiems išvengti Alzheimerio ligos rekomenduojama maitintis sveikai ir rūpintis savo psichikos sveikata.

Amžius

Kaip jau buvo minėta, amžius – tai vienas dažniausiai pasitaikančių veiksnių, susijusių su Alzheimerio ligos atsiradimu. Alzheimerio ligos asociacijos („Alzheimer‘s Association“) pateikiamas duomenimis, po 65-erių rizika susirgti šia liga kas 5 metus didėja dvigubai, o perkopus 85-metį rizika susirgti šia liga siekia net 50 proc.

Šeimos istorija

Tai dar vienas rizikos veiksnys, prisidedantis prie Alzheimerio ligos išsivystymo tikimybės. Tai ypač aktualu tiems, kurių pirmos eilės giminaičiai – tėvai, broliai ar seserys – serga šia liga, o rizika dar padidėja, jei šia liga sergančių šeimos narių yra daugiau nei vienas.

Lytis

Remiantis „National Library of Medicine“ pateikiama informacija, moterims Alzheimerio ligos išsivystymo rizika tris kartus didesnė nei vyrams. Pavojus susirgti Alzheimerio liga padidėja po menopauzės, nes moters organizme pradeda trūkti hormono estrogeno. Tai – vienas esminių su lytimi susijusių rizikos susirgti Alzheimerio liga veiksnių.

Gyvenimo būdas

Su gyvenimo būdu susijusios aplinkybės, pavyzdžiui, rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas, nepakankamai maistingųjų medžiagų turinti dieta, nutukimas ir aukštas kraujospūdis taip pat didina Alzheimerio ligos atsiradimo tikimybę.

Galvos traumos

Rimtas galvos traumas patyrusiems asmenims kyla didesnis pavojus susirgti Alzheimerio liga. Ši rizika didėja, jei asmuo patiria pakartotinę galvos traumą.

Išsilavinimo ir socialinio aktyvumo trūkumas

Tyrimai parodė, kad susirgti Alzheimerio ligą mažiau rizikuoja labiau išsilavinę asmenys ir tie, kas dalyvauja protinį aktyvumą stimuliuojančiose veiklose, pavyzdžiui, skaito, žaidžia mąstymą lavinančius žaidimus, bendrauja su kitais ir pan.

Jei jūsų artimiesiems pasireiškė kurie nors iš šių išvardintų simptomų, patariama neleidžiant kreiptis į gydytoją, nes atidėliojimas gali sukelti kur kas rimtesnių sveikatos sutrikimų – žmogus gali nukristi ar susižeisti. Taigi ankstyvas problemos nustatymas padeda išvengti rimtų komplikacijų.