Astronomas Gunaras Kakaras: šiąnakt matyta Šiaurės pašvaistė – toli gražu ne įspūdingiausia
|
Šiaurės pašvaistė
Naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos dangų įvairiomis spalvomis nudažė Šiaurės pašvaistė, kuri šįkart buvo ryškiai matoma. Kaip teigia astronomas, Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras, Lietuvos padangėje būta ir dar ryškesnių pašvaisčių, tačiau kada jos nušvies Lietuvos dangų ir kokio ryškumo bus, prognozuoti beveik neįmanoma. „Saulė yra didžiulių audrų katilas, kuris vizualiai pasireiškia Saulės dėmėmis o specialia aparatūra galime stebėti žybsnius, išsiveržimus ir kitus audringus procesus Saulėje, – aiškino G.Kakaras. – Kai iš Saulės Žemės link ištrūksta pliūpsnis dalelių, srautas, patekęs į Žemės atmosferą, įelektrina atmosferos daleles o, kadangi magnetinis tankis yra didžiausias ties poliais, sušvinta poliarinės pašvaistės.“
Prie Pietų ir Šiaurės ašigalio pašvaistės stebimos dažnai. Kuo toliau nuo poliaus, tuo šis reiškinys retesnis. Lietuvoje, pasak G.Kakaro, šio pašvaistės nėra tokios jau retos – pašvaistes vidutiniškai matome keletą kartų per metus. Tiesa, kartais jų negalime stebėti dėl debesų. Apie tai, kad galima tikėtis Šiaurės pašvaisčių, byloja Saulės audros ir išsiveržimai. Tačiau prognozuoti, ar jas pamatysime Lietuvoje, labai sunku. Pasak G.Kakaro, yra tikimybė, kad pašvaistę galėsime matyti ir šiąnakt, tačiau ji nėra didelė, mat dalelių srauto maksimumas yra palyginti trumpalaikis. „Tai – toli gražu ne įspūdingiausia Lietuvoje matyta Šiaurės pašvaistė. Man teko gerokai anksčiau stebėti, tai siekė iki zenito, dominavo ypač raudona spalva, o šįkart pašvaistė buvo stebima prie horizonto“, – sakė G. Kakaras. | ||||||||
| ||||||||