Mokslo ir technologijų pasaulis

Žemė nėra išskirtinė vieta Visatoje, kur susiformavo gyvybė, – ji gali egzistuoti ir kitose planetose ar jų palydovuose. Tuo įsitikinę JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) atstovai, kurie žada, kad per artimiausius 10–20 metų turės nepaneigiamą šių teiginių įrodymą.

„Tikiu, kad per artimiausią dešimtmetį rasime gyvybės požymių už Žemės ribų, o aiškius įrodymus – per ateinančius 10–20 metų“, – antradienį Vašingtone pareiškė NASA vyriausioji mokslininkė Ellena Stofan.

„Žinome, kur jų ieškoti, žinome, kaip tai daryti ir, daugeliu atvejų, turime reikiamas technologijas“, – teigė ji. Jos kolega Jeffery Newmarkas pridūrė: „Tikrai, klausimas ne „ar“, o „kada“ tai nutiks.“

E. Stofan patikslino, kad ateiviai, apie kuriuos šnekama, nebus tokie, kokius daugelis įsivaizduoja ar yra matę fantastiniuose filmuose. „Nekalbame apie mažus žalius žmogelius. Kalbame apie mažus mikrobus“, – paaiškino mokslininkė.

NASA planetologijos direktorius Jimas Greenas pažymėjo, kad neseniai ištyrus Marso atmosferą, buvo nustatyta, jog 50 proc. šios planetos šiaurinio pusrutulio kadaise dengė vanduo, o vietomis jo gylis galėjo siekti net mylią. Maža to, vanduo Marse galėjo egzistuoti iki 1,2 mlrd. metų.

„Manome, kad sudėtingesnei gyvybei išsivystyti reikia labai daug laiko“, – sakė E. Stofan. Ji viliasi, kad į Marsą nuvykus pirmajai žmonių komandai, pavyks aptikti neginčijamų įrodymų, pavyzdžiui, fosilijų.

NASA administratoriaus pavaduotojas Johnas Grunsfeldas teigia nekantraujantis sužinoti, kokios gyvybės formos gali susiformuoti už Žemės ribų: „Kai tik pasistūmėsime už Marso, kuris susiformavo iš tos pačios materijos kaip Žemė, tikimybė, jog gyvybė bus panaši į mūsiškės planetos, labai menka“, – teigė jis.

Su Hablo kosminiu teleskopu dirbantys mokslininkai neseniai aptiko svarių įrodymų, kad Jupiterio palydove Ganimede yra sūraus vandens vandenynas, įkaltintas tarp dviejų storo ledo sluoksnių. Jupiterio palydove Europoje ir Saturno mėnulyje Encelade taip pat gali būti skysto vandens. Tai yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, būtinų mums žinomoms gyvybės formoms.

„Mokslo bendruomenės pažanga yra milžiniška, – sakė J. Greenas. – Savo komandai pasakiau, kad ketinu vis dar vadovauti planetologijos mokslų skyriui, kuomet atrasime gyvybę Saulės sistemoje.“

Toje pačioje konferencijoje pernai NASA administratorius Charlesas Boldenas kalbėjo atsargiau. Jis svarstė, kad ateivius surasime per ateinančius 20 metų, didelė tikimybė – už Saulės sistemos ribų.

Po trijų metų į kosmosą numatoma iškelti Hablo teleskopo pamainą, Jameso Webbo kosminį teleskopą. Jam bus patikėta tyrinėti kitų žvaigždžių sistemose skriejančių egzoplanetų atmosferas.